Pasak jo, siekiama, kad Lenkijos gyventojai jaustų, „jog kiekvieną mėnesį tampame vis saugesne vieta net ir kritinėse situacijose“.
ES ir NATO narė Lenkija yra svarbi Ukrainos sąjungininkė jai ginantis nuo Rusijos ir pastaraisiais metais padidino investicijas į gynybą, kibernetinį saugumą bei infrastruktūros apsaugą. Vyriausybės duomenimis, lėšos, apie kurias dabar paskelbta, be kita ko, bus skirtos vandens ir energijos tiekimui užtikrinti, atsargoms krizinėms situacijoms kaupti ir kibernetiniam saugumui.
D. Tusko teigimu, maždaug ketvirtadalis lėšų bus skirta Lenkijos regionams, kurie patys spręs, kaip jas panaudoti. Kaip pavyzdžius premjeras paminėjo slėptuvių statybą, gelbėjimo infrastruktūros plėtrą ir telekomunikacijų stiprinimą.
Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkija ne kartą kaltino Maskvą „sabotažu“ ir perspėjo dėl kibernetinių atakų bei kitų hibridinių grėsmių. Maskva šiuos kaltinimus atmeta.
