W. Kosiniakas-Kamyszas atkreipė dėmesį, kad net karas Ukrainoje nepadarė Europai tokio didelio įspūdžio, kaip pasikeitusi geopolitinė padėtis (Donaldui Trumpui laimėjus prezidento rinkimus JAV) – tik pamačiusi tokį pokytį Europa ėmė intensyviai didinti savo gynybinius pajėgumus. Lenkijos premjero pavaduotojo teigimu, Europa privalo toliau vadovautis savo „strateginiu kompasu“ ir įgyvendinti įvairias iniciatyvas, visų pirma susijusias su pagalbos Ukrainai teikimu.

„Tai turi būti tęsiama. Pagalba ir vienareikšmiška parama Ukrainai yra pats svarbiausias dalykas. Kiekviena karo Ukrainoje diena reiškia, kad Lenkijos ir Europos priešas silpsta“, – pabrėžė jis.

Lenkijos ministras akcentavo, kad Rusija, vykdydama savo neoimperialistinę strategiją, niekada nenukryps nuo užsibrėžto kurso.

„Rusija gali pakeisti savo himno žodžius, bet muzikos ji nekeičia. Ji visada yra prieš kitą žmogų, prieš jo laisvę“, – kalbėjo W. Kosiniakas-Kamyszas.

Anot Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojo, Rusija niekada nesugrįš į Vidurio ir Rytų Europą, į Baltijos šalis. Jis taip pat pabrėžė, kad yra būtina stiprinti Europos gynybinius pajėgumus – didinti išlaidas gynybai, svarbiausią infrastruktūrą, ypač esančią Baltijos jūroje, apsaugoti nuo V. Putino „šešėlinio laivyno“ laivų, vykdančių sabotažo aktus ir gadinančių po vandeniu nutiestus kabelius. Jo nuomone, ES šalys turėtų pakeisti savo nacionalinius teisės aktus, kad galėtų operatyviai reaguoti į tokius incidentus, kurių pastaruoju metu yra įvykę Baltijos jūroje.

Lenkijos politikas taip pat pastebėjo, kad Rusija savo pajėgas iš Sirijos perkėlė į Libiją ir, tokiu būdu priartėjusi prie Italijos ir Graikijos, „galės daryti didesnę įtaką šioms šalims“.

Pirmiau buvo pranešta, kad rusai planuoja dalį savo karinės technikos ir ginklų krovininiais laivais iš Sirijos Tartuso miesto perplukdyti į Afriką.

2024 m. daugiau nei 60 proc. Rusijos jūrinio naftos eksporto keliavo „šešėlinio laivyno“ tanklaiviais, plukdžiusiais 78 proc. žaliavinės naftos ir 37 proc. naftos produktų.