Kad ir kokį paprasto mirtingojo įvaizdį kurtų šiuolaikiniai Europos monarchai, skirtingai nei dauguma tėvynainių, jie yra priversti gyventi pagal iš anksto parašytą scenarijų. Naują sulig gimimu gauto plano žingsnį žengė ir Ispanijos karūnos įpėdinė princesė Leonor. Per savo 18-ąjį gimtadienį ji prisiekė ištikimybę Konstitucijai ir, nepaisant jauno amžiaus, įgijo teisę pakeisti savo tėvą karalių Pilypą VI ir automatiškai tapti valstybės vadove monarchui nesant.

Pareiga ir atsakomybė

„Labai gerai suprantu ir suvokiu savo pareigą ir atsakomybę“, – per kiek anksčiau vykusią ceremoniją įteikiant prestižinius Astūrijos princesės apdovanojimus, pavadintus pagal jos oficialų sosto įpėdinės titulą, sakė princesė. Publicistai linki jai šių žodžių nepamiršti ir toliau rūpintis monarchijos įvaizdžio, sugadinto senelio Jono Karolio valdymo metais, gerinimu.

Kol kas pačios Leonor rūpesčiai labiau panašūs į turtingų tėvų, investuojančių į savo vaiko lavinimą, atžalos rūpesčius. Be ispanų, prancūzų, anglų ir katalonų kalbomis kalbanti, dviejų Ispanijoje vartojamų regioninių galisų ir baskų kalbų besimokanti princesė baigė tarptautinį bakalaureatą Atlanto koledže Velse.

Būsimoji Ispanijos ginkluotųjų pajėgų vyriausioji vadė rugpjūtį pradėjo trejus metus truksiančius karinius mokymus karo akademijoje Saragosos mieste. Princesė, kaip ir jos tėvas Pilypas, praleis metus kiekviename ginkluotųjų pajėgų skyriuje.

Neseniai Ispanijos, o ir kitų monarchijos gerbėjų akys krypo į Ispanijos nacionalinės dienos ceremonijoje dalyvavusią Leonor. Vilkėdama kariuomenės uniformą ji menkai tesiskyrė nuo kitų kadetų.

Leonor kuria priešingą nei jos senelio įvaizdį. Paskui ją nesivelka joks šleifas, jos istorija – normalus gyvenimas ir studijos.

Blogas pavyzdys

Kaip sakė buvęs rojalistų dienraščio ABC redaktorius, knygos apie karalių Pilypą autorius Jose Antonio Zarzalejosas, Leonor kuria priešingą nei jos senelio įvaizdį, paskui ją nesivelka joks šleifas, jos istorija – normalus gyvenimas ir studijos.

Princesės senelis Jonas Karolis prisiekė 1969 m., kai diktatorius generolas Francisco Franco įvardijo jį savo įpėdiniu. Tėvas, dabartinis Ispanijos karalius Pilypas, priesaiką davė 1986 m.

Jonas Karolis pradėjo valdyti 1975 m., po F. Franco mirties, ir buvo  gerbiamas už vaidmenį padedant Ispanijai pereiti nuo diktatūros prie demokratijos. Tačiau valdymą užtemdė nuolatinis gėdingų istorijų apie jo meilės nuotykius ir asmeninius turtus srautas žiniasklaidoje. 2014 m. dėl skandalų ir sveikatos problemų Jonas Karolis atsisakė sosto, 2020 m., tiriant jo finansinius reikalus, savo noru išvyko į tremtį Abu Dabyje. Tyrimai nutraukti dėl senaties ir jo, kaip monarcho kalbamu metu, neliečiamumo.

Anot J. A. Zarzalejoso, Jonas Karolis buvo „išskirtinis, pamatus paklojęs karalius“, bet blogai baigė dėl dviejų potraukių: sekso ir pinigų. „Jo sūnus atkūrė monarchijos reputaciją, o anūkė suteiks jai tęstinumą“, – sakė jis.

Pilypas dėjo daug pastangų ir atsiribojo nuo į skandalus įsipainiojusio  tėvo, atsisakė jo palikimo ir įvedė karališkosios šeimos narių elgesio kodeksą. Jonas Karolis nebuvo pageidaujamas ir antradienio ceremonijoje parlamente, tačiau privačiame vakarėlyje netoli Madrido esančiuose El Pardo rūmuose buvo laukiamas svečias.

Entuziastai ir oponentai

Leonor, kitaip nei jos senelis, sugebėjo pavergti net ir monarchijai nepalankius kairiuosius. Jos gerbėjų daugėja, artėjant pilnametystei naujausio įžymybių žurnalo „Lecturas“ numerio pirmasis puslapis skirtas „Leonor manijai“.

Vis dėlto ne visi nusiteikę taip palankiai. Praėjusį šeštadienį Madride per monarchiją panaikinti norinčių respublikonų susirinkimą perskaitytame manifeste Leonor priesaikos ceremonija atmesta kaip „istoriškai korumpuotos ir vis labiau nuo piliečių nutolusios“ institucijos įtvirtinimo aktas. Antradienio ceremoniją boikotavo kairiųjų partijų atstovai, įskaitant tris vyriausybės ministrus, ir baskų, katalonų bei galisų regioninių ir separatistinių partijų įstatymų leidėjai, nes jie pasisako už respubliką, o ne už monarchiją.

Princesės Leonor virsmo būsimąja karaliene – pirmąja Ispanijos valdove per 150 metų – ceremoniją ispanai galėjo stebėti susirinkę centrinėje Madrido aikštėje Puerta del Sol. Prie parlamento susirinkusi minia mojavo Ispanijos vėliavomis ir šaukė „Tegyvuoja Ispanija“. Gatvės buvo papuoštos princesės atvaizdais. Be tėvų, ceremonijoje dalyvavo Leonor sesuo infanta Sofija.

Leonor vilkėjo baltą kostiumėlį ir, nuskambėjus nacionaliniam himnui, prisiekė ištikimybę padėjusi ranką ant to paties Konstitucijos egzemplioriaus, kaip ir jos tėvas prieš 37 metus.

„Prisiekiu sąžiningai vykdyti savo pareigas, saugoti Konstituciją ir jos įstatymus, gerbti piliečių ir autonominių bendruomenių teises ir būti ištikima karaliui“, – sakė ji. Po to karalius apkabino savo dukrą, o Deputatų Rūmuose kelias minutes aidėjo garsūs plojimai.

Po priesaikos ceremonijos princesei buvo įteikti Kongreso ir Senato medaliai. Tai, kad ceremonijoje nedalyvavo senoji karalienė Sofija, publicistai aiškina jos noru atriboti Leonor nuo blogo jos senelio įvaizdžio.