ES ir Rusijos deryboms vis dar trukdo Lietuvos veto. Vilniui kol kas nepavyko įtikinti Briuselio, kad į mandatą dėl derybų būtina įrašyti punktą dėl įšaldytų konfliktų sprendimo.

Diplomatai atliko milžinišką darbą. ES partneriai pritarė trims iš keturių Lietuvos pasiūlytų punktų. Tačiau įtikinti visų ES partnerių, kad įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimas yra Lietuvos nacionalinis interesas, nepavyko. Diplomatiniai dienraščio šaltiniai tvirtina, kad Lietuvai siūloma atsisakyti reikalavimo ar bent jį sušvelninti spendžiant separatistinių Gruzijos ir Moldovos regionų problemą.

Kaip paaiškino Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ne visos šalys supranta šio klausimo svarbą Lietuvai. „Kiekvienos šalies interesai priklauso nuo jos geopolitinės padėties, – paaiškino ministras ir pabrėžė, kad „mums labai svarbu ginti Gruzijos ir Moldovos vientisumą“.

Turi įsipareigojimų

Susitikęs su prezidentu Valdu Adamkumi ministras pranešė, jog Lietuva sulaukė keleto siūlymų iš įvairių šalių. „Yra paruošta daug mūsų atsakymų variantų ir jie diplomatiniais kanalais derinami, tačiau pagrindiniais, principiniais, fundamentaliais Lietuvos interesų klausimais mes nenusileisime“, – tvirtino P.Vaitiekūnas. Juo labiau kad Lietuva jau įsipareigojo Gruzijai. „Gruzijos klausimai įgavo prioritetinį vaidmenį“, – po pirmadienį vykusios bendros penkių ES šalių – Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos ir Slovėnijos – ministrų kelionės į Tbilisį sakė P.Vaitiekūnas.
Užsienio reikalų ministerija įsitikinusi, kad Lietuvai pavyks apginti savo siūlymus. „Prieštaraujančių nėra daug, o ir patys prieštaravimai neesminiai. Tai daroma tarsi norint priminti, kas Europoje yra svarbiausias“, – sakė aukštas pareigas einantis Lietuvos diplomatas.
ES siekia derybas su Rusija pradėti birželio pabaigoje.

Paaiškės po savaitės

Lietuvos ryžtu ginant savo poziciją žavisi ir artimos kaimynės. Latvija ir Estija iš pradžių skeptiškai vertino Vilniaus galimybes, tačiau dabar tikisi, kad Lietuvos pasiūlytos mandato dėl derybų pataisos turės teigiamų pasekmių ir joms. Ir Ryga, ir Talinas turi nemažai bylų, kurias tiriant norėtų bendradarbiauti su Rusijos specialistais.
Ar Lietuvos diplomatai galės švęsti pergalę, turėtų paaiškėti kitą savaitę, kai Briuselyje vėl susitiks ES šalių ambasadoriai. Jie mėgins galutinai suderinti pozicijas dėl strateginių derybų su Rusija.
Šių metų balandį Lietuva pasinaudojo veto teise norėdama, kad į mandatą dėl derybų su Rusija būtų įrašyti jai svarbūs klausimai. Tarp jų minimas nutrūkęs naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimas, bendradarbiavimas tiriant Sausio 13-osios įvykius, Medininkų žudynių bylą ir pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes klausimas.