Lietuvių terminalas Belgijoje veikia be žmonių

Koncernas „Achemos grupė“ Belgijos Gento uoste atidarė nedidelį, tačiau ypač modernų skystų trąšų terminalą.

Lietuviai yra pirmieji iš Baltijos šalių, investavę šiame uoste.

Per Klaipėdos uostą į Belgiją plukdoma Jonavos azotinių trąšų gamyklos “Achema” skysta kalio amonio salietra Gento terminale pakraunama ir iškraunama interneto ryšiu valdant iš Prancūzijos. Ruanos mieste veikia įmonė “Fertigent”, kuri vykdo “Achemos” trąšų išskirstymą Vakarų Europoje.

Naująjį terminalą sudaro 30 tūkst. tonų talpos rezervuras, kur iš laivo iškraunamos trąšos. Taip pat yra įrengtos trys visiškai automatizuotos trąšų išpilstymo linijos. Į terminalą bet kuriuo paros metu atvykęs sunkvežimio vairuotojas pats gali pakrauti automobilį. Tam reikia surinkti kodą, ir duomenys apie pakrautą trąšų kiekį perduodami į centrinį valdymo pultą.

Terminale įrengtas ir trąšų koncentracijos lygio keitimo įrenginys. Atskirose Europos šalyse pagal standartus turi būti skirtingos koncentracijos trąšos.

Jonavos azotinių trąšų gamyklos “Achema” komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas sakė, kad skystoms trąšoms krauti toks principas panaudojamas retai. Nedideli tokio automatizacijos lygio terminalai populiarūs kraunant įvairius degalus. T.Misiūnas prasitarė, kad “Achema” ateityje panašų terminalą planuoja statyti ir Didžiojoje Britanijoje.

Per metus “Achema” pagamina apie 2 mln. tonų trąšų. Iš jų apie 1 mln. tonų - skystų. Apie 500-600 tūkst. tonų eksportuojami į Vakarų Europą, 300 tūkst. tonų – JAV, šiek tiek į Skandinavijos šalis, dalis lieka Lietuvoje. Visos “Achemos” trąšos kraunamos per Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją (KLASCO).

Įmonės “Fertigent” direktorius Andrius Pikčiūnas sakė, kad į terminalą Gente koncernas “Achemos grupė” investavo 3 milijonus eurų (10,36 mln. litų). Terminalą valdo kartu su vienu didžiausių Gento uosto krovos kompanijų įkurta bendra įmonė. Joje 70 proc. dalies priklauso koncernui “Achemos grupė”, kita dalis – belgų kompanijai “Molen Sin Mortinas” .

50 kilometrų nuo Šiaurės jūros nutolęs Gentas pasirinktas dėl geros geografinės padėties. Du trečdaliai produkcijos iš jo bus vežama į Prancūziją, likę į Vokietiją, Olandiją. Iš viso naujajame terminale 2007 metais planuojama pakrauti iki 130 tūkst. tonų, vėliau iki 160 tūkst. tonų trąšų. Yra galimybė ateityje terminalą plėsti, nes aplink daug laisvos žemės.

T.Misiūnas teigė, kad Gento uosto administracija lietuvių investiciją sutiko labai palankiai. Į terminalą, kuris pastatytas prie naujos uosto akvatorijos beveik tuščioje vietoje, už 15 kilometrų nuo Gento centro, ketinama nutiesti geležinkelio atšaką. Ji buvo planuota, tačiau Gento uosto administracija tai sutiko padaryti metais anksčiau.

Atsiradus geležinkelio atšakai, krovos apimtys naujajame terminale gali dar didėti. Trąšos iš Gento terminalo gali būti gabenamos ne tik automobilinėmis cisternomis, vagonais, bet ir baržomis. Baržų laivyba Gente ypač išvystyta. Per metus uoste tokiu būdu kraunama net 16 milijonų tonų krovinių.