Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai sekmadienį susitinka veikiausiai paskutinių dviejų dienų derybų siekdami prekybos susitarimo po „Brexito“.

Susitarimo šalims nepavyksta pasiekti jau aštuonis mėnesius.

Britų derybininkas Davidas Frostas (Deividas Frostas) po dviejų dienų pertraukos, kuri buvo padaryta po savaitę trukusių bevaisių naktinių derybų Londone, atvyko į Briuselį toliau derėtis su ES atstovu Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė).

„Labai sunkiai dirbame, kad pasiektume susitarimą. Pažiūrėsime, kas įvyks per šiandienines derybas“, – žurnalistams Briuselio traukinių stotyje sakė atvykęs D. Frostas.

Vienas ES pareigūnas sakė, kad derybininkai vėliau sekmadienį susitiks ES būstinėje ir kad derybos gali užtrukti iki vėlumos.

Tuo tarpu skelbiama, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Johnsonas) sieks Europos lyderių paramos po šeštadienį įvykusio telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). Po šio pokalbio buvo pareikšta, kad šalių nuomonės svarbiais klausimais vis dar smarkiai skiriasi.

Britų premjeras ir EK pirmininkė vėl turėtų pasikalbėti pirmadienio vakarą, o tuomet ketvirtadienį Briuselyje turėtų susirinkti 27 ES šalių lyderiai. Dviejų dienų viršūnių susitikimą, kurio metu bus tariamasi dėl Bendrijos biudžeto, ir vėl temdys nerimas dėl „Brexito“.

Po savo telefoninio pokalbio B. Johnsonas ir U. Von der Leyen išplatino optimizmu netrykštantį bendrą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad vis dar nesutariama dėl žvejybos teisių, sąžiningos prekybos taisyklų ir mechanizmo, kuris užtikrintų bet kokio pasiekto susitarimo įgyvendinimą.

„Suprasdami šių nesutarimų rimtumą sutarėme, kad mūsų derybininkų komandos turėtų imtis tolesnių pastangų ir įvertinti, ar juos galima išspręsti, – sakoma jų pareiškime.

Viskas įmanoma

Jungtinė Karalystė iš ES oficialiai išstojo sausį, praėjus beveik ketveriems metams po „Brexito“ referendumo, smarkiai suskaldžiusio šalį, ir dviem mėnesiams po to, kai B. Johnsonas laimėjo rinkimus girdamasis, kad „Brexito“ susitarimas jau paruoštas.

Pereinamuoju laikotarpiu iki šių metų pabaigos Britanija toliau laikosi daugumos ES taisyklių, abiem šalims stengiantis susitarti dėl būsimų ryšių.

„Tai labai sudėtinga situacija, nėra prasmės neigti, – televizijai „Sky News“ sakė JK aplinkos ministras George'as Eustice'as (Džordžas Justisas). – Ir toliau dirbsime dėl šių derybų, kol nebebus prasmės toliau to daryti.“

Jeigu susitarimo nepavyks pasiekti ir ratifikuoti iki gruodžio 31 dienos, abi šalys sugrįš prie prekybos vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sąlygomis, o tai paveiktų prekybą ir verslą abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse, ypač – Britanijoje. PPO sąlygos reikštų nepageidaujamą tarifų ir kvotų sugrįžimą po beveik penkis dešimtmečius vykdytos ekonominės ir politinės integracijos.

B. Johnsonas tvirtino, kad Britanija „galingai suklestės“, kad ir kokia būtų šių derybų baigtis. Vis dėlto jam gresia rimti politiniai ir ekonominiai padariniai, jeigu susitarimo nepavyktų sudaryti.

„Jeigu dabar nesusitarsime, matau labai rimtų tarptautinių pasekmių, ... nes tarp mūsų su Europa kiltų ekonominis karas, kuris mums labai brangiai kainuotų“, – „Sky News“ sakė buvęs Britanijos leiboristų vyriausybės vadovas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas).

ES vyriausybės stulbinamai vieningai palaikė M. Barnier per keblų „Brexito“ procesą, bet pastaruoju metu pradėjo ryškėti vidaus nesutarimai.

Prancūzija penktadienį pagrasino vetuoti bet kokią sutartį, jeigu nebus patenkinti Paryžiaus reikalavimai užtikrinti sąžiningą prekybą ir prieigą prie JK žvejybos plotų.

„Mes žinome, kad šimtaprocentinių galimybių žvejoti JK jūrinėje zonoje nebėra, – leidiniui „Le Journal du Dimanche“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas). – Tačiau mums reikia ilgalaikių galimybių. Britai negali turėti visų galimybių dalyvauti mūsų ES bendrojoje rinkoje ir neįsileisti žvejoti.“

Ankstų pirmadienio rytą M. Barnier informuos bloko valstybių narių atstovus. Kai kurios šalys kaip ir Prancūzija nerimauja, kad ES galėtų per daug nusileisti, ypač kalbant apie sąžiningos prekybos taisykles.

„Viskas įmanoma“, – agentūrai AFP sakė, vienas apie derybų eigą informuotas šaltinis ES.