Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo pakviestas dalyvauti suvienijimo metinių minėjimo ceremonijoje pietvakarių Vokietijoje esančiame Sarbriukene, kur daugelį temų apėmusioje kalboje paminėjo „mūsų demokratijų išsigimimo“ grėsmę.

Tame pačiame renginyje Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad „prieš mus formuojasi naujos autokratijų sąjungos“ ir kad „mūsų liberalus gyvenimo būdas yra puolamas tiek iš išorės, tiek iš vidaus“.

Jis teigė, kad Europos šalys „turi iš naujo išmokti gintis, atgrasydamos savo priešininkus nuo tolesnės agresijos“.

Vokietija yra antra pagal dydį pagalbos Ukrainai tiekėja nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį ir yra itin budri dėl sabotažo ir kitų hibridinio karo veiksmų, siejamų su Maskva.

F. Merzas savo vyriausybės tikslu iškėlė sukurti „stipriausią Europos įprastinę kariuomenę“, reaguodamas į Rusijos keliamą grėsmę, taip pat į susirūpinimą dėl JAV saugumo įsipareigojimų Europai vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui.

E, Macronas taip pat pabrėžė, kaip svarbu, kad Europa „pirmą kartą taptų karine galia“ ir išvengtų likimo būti „laimingais arba nelaimingais vasalais, priklausomai nuo tų, kuriais pasitikime, pasirinkimų“.

Be to, jis kritikavo socialinių tinklų gigantus, „kuriuos kontroliuoja arba dideli Amerikos verslininkai, arba didelės Kinijos bendrovės“.

Prancūzijos lyderis apkaltino juos leidus „atsirasti demokratinei viešajai erdvei, kurioje visi žmonės yra su kaukėmis, anonimiški, kur taisyklė yra įžeidinėti kitus, jei nori būti populiarus“.

Prancūzijos vadovas paragino europiečius „atgimti“, kad „atkurtų XXI amžiaus demokratiją“.

Priešingu atveju Europa rizikuotų tapti „sąmokslo teorijų šalininkų, kraštutinumų, triukšmo ir įniršio žemynu, kaip ir daugelis kitų“.

Pastaraisiais metais Prancūzijoje ir Vokietijoje išaugo kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų politinių partijų populiarumas palyginti su anksčiau dominavusiais centristiniais blokais.