„Nepaprastai svarbu didinti spaudimą šiam šešėliniam laivynui, nes tai akivaizdžiai sumažins galimybes finansuoti šį karą“, – sakė E. Macronas lyderių susitikime Danijoje po to, kai Prancūzija sulaikė su Rusija susijusį tanklaivį, įtrauktą į juodąjį sąrašą.

E. Macronas pažymėjo, kad senstančių tanklaivių sulaikymas yra „labai svarbus, nes sulaikydami šiuos laivus, net ir kelioms dienoms ar savaitėms, ir priversdami juos organizuotis kitaip, jūs sunaikinate jų verslo modelį“.

Maskva kaltinama tuo, kad naudojasi senstančių tanklaivių „šešėliniu laivynu“ siekdama apeiti Vakarų šalių įvestas sankcijas dėl 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Trečiadienį Prancūzijos prezidentas sakė, kad Paryžius šiuo metu tiria „rimtus nusikaltimus“, susijusius su Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviu.

Tuo metu Prancūzijos prokurorai kiek vėliau pranešė, kad šalies pareigūnai sulaikė du su Rusija siejamo tanklaivio „Boracay“ įgulos aukšto rango narius.

Šis Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaivis, kaip rodo naujienų agentūros AFP atlikta laivų sekimo svetainės „VesselFinder“ duomenų analizė, rugsėjo 22–25 dienomis plaukė prie Danijos krantų. Tuo metu virš Danijos skraidė neatpažinti dronai.

Su Benino vėliava plaukiojantis naftos tanklaivis „Boracay“, pastatytas 2007 metais ir dar žinomas pavadinimu „Pushpa“, jau kelias dienas stovi išmetęs inkarą prie Sen Nazero miesto Vakarų Prancūzijoje.

Nuo rugsėjo 22-osios paslaptingų dronų buvo pastebėta visoje Danijoje, virš oro uostų ir karinių objektų. Dėl to teko trumpam uždaryti kelis oro uostus, buvo uždrausti visi civiliniai dronų skrydžiai iki penktadienio.

Specializuotos interneto svetainės „The Maritime Executive“ duomenimis, „Boracay“ ir keli kiti laivai galėjo būti naudojami kaip dronų paleidimo platformos arba valstybės institucijų klaidinimui.