Pirmadienį F. Bayrou patyrė triuškinantį pralaimėjimą balsavime dėl pasitikėjimo, kurį jis pats ir sušaukė. Tai užtraukė naują nežinomybės bangą Prancūzijoje bei privertė E. Macroną ieškoti jau septinto premjero savo prezidentavimo laikotarpiu.

Eliziejaus rūmai pranešime skelbė, jog E. Macronas užfiksavo balsavimo rezultatą ir naują premjerą paskelbs artimiausiomis dienomis. Tai nutraukė spekuliacijas, jog prezidentas galėtų sušaukti išankstinius rinkimus.

E. Macronas susitiks su F. Bayrou antradienį ir priims vyriausybės atsistatydinimą. Formalaus premjero pareiškimo tikimąsi vidurdienį.

Istoriškai prezidentūra gerokai užtrukdavo naujo premjero paieškose. Vis dėlto šį kartą tikimąsi išvengti atidėliojimų, turint omenyje riziką šalies finansiniam ir politiniam stabilumui.

„Emmanuelis Macronas dabar yra įvykių priešakyje tam, kad rastų išeitį politinei krizei“, – sakoma laikraštyje „Liberation“.

Prancūzų vidaus reikalų ministras sakė, kad E. Macronas turi skubiai paskirti naują ministrą pirmininką, nes šį mėnesį gresia protestai ir streikai.

„Mums reikia ministro pirmininko labai greitai“, nes neturėtų susidaryti „valdžios vakuumas“ prieš trečiadienį vyksiančius kairiųjų judėjimo „Užblokuokime viską“ protestus ir tradicinius profsąjungų streikus rugsėjo 18 dieną, sakė Bruno Retailleau, kuris taip pat yra pagrindinės dešiniosios Respublikonų partijos lyderis.

Prancūzijos skolinimosi išlaidos – vienas iš investuotojų pasitikėjimo rodiklių – antradienį iškilo aukščiau Italijos, kuri jau ilgą laiką laikoma viena atsiliekančiųjų Europoje.

„Pažeidžiamas prezidentas“

Šaukdamas balsavimą dėl pasitikėjimo, F. Bayrou nustebino net savo sąjungininkus. Jis siekė užbaigti ilgoką politinį sąstingį dėl taupaus biudžeto, kuriame buvo numatyta beveik 44 mlrd. eurų apkarpymų, skirtų kovoti su Prancūzijos skolomis.

Nacionalinėje asamblėjoje 364 deputatai pareiškė nepasitikėjimą vyriausybe, o teigiamai atsiliepė vos 194.

F. Bayrou buvo šeštasis E. Macrono premjeras nuo 2017 metų, kai buvo išrinktas prezidentu ir penktasis nuo antrosios kadencijos pradžios 2022-aisiais. Jo pirmtakas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) taip pat neteko posto dėl gruodį išreikšto nepasitikėjimo, o ši politinė krizė tęsiasi jau nuo 2024-ųjų vasaros, kai po parlamento rinkimų jokia partija nesugebėjo užsitikrinti daugumos.

„Emmanuelis Macronas, pažeidžiamas prezidentas“, – rašė laikraštis „Le Monde“ ir pridūrė, jog jis dabar susiduria su spaudimu rasti naują premjerą.

E. Macronas veiks greitai, siekdamas pakeisti F. Bayrou, teigė „Eurasia Group“ rizikos analizės įmonė ir pridūrė, jog jis sieks išvengti didelio masto rinkos ir konstitucinės krizės.

Nepopuliarusis prezidentas

E. Macronas, vadovaujantis tarptautinėms diplomatinėms pastangoms nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą, dabar susiduria su vienu svarbiausių vidaus politikos sprendimų – ką paskirti ministru pirmininku.

Socialistų partija (PS) išreiškė pasirengimą vadovauti naujai vyriausybei, tačiau toli gražu neaišku, ar tokia administracija, vadovaujama, pavyzdžiui, PS lyderio Olivier Faure'o, ilgai išgyventų.

„Manau laikas vėl šalies valdymą užleisti kairei ir užtikrinti, kad atsiskirtume nuo pastarųjų aštuonių metų politikos“, – televizijai TF1 teigė O. Faureas.

Dešinieji pareigūnai, kaip teisingumo ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas), turi E. Macrono pasitikėjimą, tačiau gali būti politiškai uždusinti kairės balsais.

Anot „Odoxa-Backbone“ apklausos „Le Figaro“ laikraščiui, 64 proc. prancūzų nori, kad E. Macronas atsistatydintų, o ne ieškotų naujo premjero. Prezidentas tokį ėjimą atmetė.

Trečiosios kadencijos 2027-aisiais jis siekti negalės.

„Pakeisti politiką“

Kartu su politiniais neramumais, Prancūzija susiduria ir su socialine įtampa.

Kairiųjų kolektyvas „Užblokuokime viską“ ragina trečiadienį imtis veiksmų, o profsąjungos skatino darbininkus rugsėjo 18 dieną skelbti streiką.

2027-ųjų prezidento rinkimų rezultatai itin nenuspėjami, o ekspertai tikina, kad tai bus Prancūzijos kraštutinės dešinės iki šiol geriausias šansas laimėti.

Jau triskart „Nacionalinio sambūrio“ (RN) kandidatės į prezidentus Marine Le Pen viltys bus sprendžiamos apeliaciniame teisme kitų metų pradžioje. Kraštutinių dešinių lyderė siekia atšaukti nuosprendį dėl machinacijų apgaulingomis darbo vietomis Europos Parlamente – tai draudžia jai siekti aukščiausiojo Prancūzijos posto.

RN lyderis Jordanas Bardella antradienį radijui RTL teigė, jog partija sieks sugriauti bet kokią vyriausybę, kuri nesiektų „pakeisti pastarųjų aštuonerių metų politikos“ vadovaujant E. Macronui ir pakartojo savo siekį sušaukti pirmalaikius parlamento rinkimus.