Net prabėgus pusantro mėnesio po karo Irake, vis dar nerandama pagrindinio motyvo, kodėl jį reikėjo pradėti  

Karas Irake pasibaigė, šalies diktatorius Sadamas Huseinas nuverstas, tačiau iki šiol nėra jokių patikimų įrodymų, kad jis turėjo masinio naikinimo ginklą. JAV ir Didžiosios Britanijos vadovams vis dažniau pažeriama kritikos, kad karas šiame regione nebuvo deramai motyvuotas.  

Paieškos iki šiol - nesėkmingos  

Nuo pat karo Irake pradžios nemaža stebėtojų būgštavo: o kas bus, jei po galingų bombardavimų į šalį įžengus sąjungininkų kariuomenei, taip ir nebus rasta nei bakteriologinio, nei cheminio, nei atominio ginklo? Kaip tuomet reikės pateisinti šią invaziją? Praėjo jau gerokai laiko, kai buvusiuose diktatoriaus rūmuose įsikūrė laikinoji Irako administracija, o nenuginčijamų įrodymų, kad Sadamas Huseinas turėjo masinio žmonių naikinimo ginklą, kuriuo galėjo grasinti pasauliui, taip ir nerasta. Tiesa, kol kas šiek tiek nuodugniau ištyrinėta dar tik trečdalis valstybės, tačiau abejojama, ar bus sėkmingesnės ir tolesnės paieškos.

Tokia situacija pokariniame Irake pasaulyje jau pasėjo nuogąstavimus, kad karas šioje valstybėje buvo pradėtas neturint tikresnių duomenų apie Sadamo Huseino arsenalą. Dėl to Didžiosios Britanijos Vyriausybei teks aiškintis net savo parlamente.  

Ar nebuvo sutirštintos spalvos?  

Ne per seniausiai britų premjerui T.Blerui buvo pavykę atmesti parlamento iniciatyvą ištirti įrodymų, patvirtinančių, kad Irakas tikrai turėjo masinio naikinimo ginklų, bylą. Tačiau duomenys, kuriuos jis buvo pateikęs parlamentui ir kuriais vadovaujantis buvo apsispręsta dėl karinės intervencijos, netrukus pradėjo bliūkšti. Opozicija apkaltino T.Blerą, kad jo ministrų kabinetas sąmoningai sutirštino spalvas, tikėdamasis pateisinti karą su Iraku.

Irake ir toliau niekaip nerandant masinio naikinimo ginklų, net valdančiųjų leiboristų atstovai ėmė kritikuoti T.Blerą. Kaip praneša Reuters, buvęs užsienio reikalų ministras Robinas Kukas pareiškė, jog britai turi teisę į visą tiesą, o Vyriausybė negali bandyti užtušuoti savo klaidų. Leiboristas ir buvęs finansų ministras lordas Hilis pasakė esąs visiškai tikras, kad JAV ir Didžioji Britanija “iškraipė” slaptųjų tarnybų surinktą medžiagą, mėgindamos įtikinti savo šalių viešąją nuomonę karo su Iraku neišvengiamumu.

Pusšimtis T. Blero leiboristų frakcijos narių pasirašė peticiją, ragindami premjerą paskelbti visus įrodymus, kuriuos jam buvo pateikusios slaptosios tarnybos ir žvalgyba.

Vakar britų premjeras paneigė kaltinimus, kad dosjė apie Irako masinio naikinimo ginklus sutirštino spalvas. Tačiau tai tik teiginys be įrodymų.

Irako karo motyvus ketina tirti ir JAV Senatas.  

Sustiprėjo nepasitikėjimas JAV  

T.Bleras ir JAV prezidentas Džordžas V.Bušas užpuolė Iraką ir nuvertė jo prezidentą Sadamą Huseiną, tvirtindami, kad žiauraus diktatoriaus režimas turi masinio naikinimo ginklų ir todėl kelia rimtą pavojų tarptautiniam saugumui. Nors nei per karą, nei per daugiau kaip pusantro mėnesio nuo jo pabaigos sąjungininkų okupacinės pajėgos Irake nerado jokio masinio naikinimo ginklo, vis dėlto pripažįstama, kad ši valstybė buvo savotiška terorizmo globotoja, o kartais ir organizatorė. Tačiau tai irgi reikia įrodyti.

Irako karas pasaulyje gerokai sustiprino antiamerikietiškas nuotaikas, išryškino prieštaravimus tarp transatlantinių sąjungininkių ir padidino islamo valstybių baimę būti užpultoms. Neseniai atlikta nepriklausomo tyrimų instituto “Pew Research Center” apklausa parodė, kad JAV prezidentas Džordžas V.Bušas užsienyje yra nepopuliariausias Didžiojo aštuoneto (G-8) valstybių grupės lyderis. Ar verta po to stebėtis, kad tie patys apklausos duomenys, liudija, kad keliose islamo valstybėse didžioji dalis gyventojų palaiko teroristų vadą Osamą bin Ladeną.  

Karinė galia pasėjo baimę  

“Pew” institutas, kaip vakar pranešė ELTA, per pirmas dvi gegužės savaites, netrukus po Irako karo pabaigos, 20 valstybių ir palestiniečių srityse apklausė 16 tūkst. žmonių. Pernai jis 44 šalyse buvo apklausęs 38 tūkst. asmenų.

Septyniose iš aštuonių islamo valstybių žmonės, pasirodo, bijo karinės JAV galios. Indonezijoje 74 proc. respondentų nurodė bijantys, kad Vašingtonas gali juos užpulti. Pakistane tokių žmonių buvo 72 proc., Turkijoje - 71 proc. ir Maroke - 46 proc. Net Rusijoje dėl to nerimauja 71 proc. apklaustųjų.

JAV sąjungininkėmis laikomose šalyse požiūris į JAV šiek tiek pasikeitė į gerąją pusę, palyginti su laikotarpiu iškart po Irako karo, tačiau vis tiek yra blogesnis negu pernai. JAV politikai Vokietijoje pritaria 45 proc., Prancūzijoje - 43 proc., Ispanijoje - 38 proc. ir Rusijoje - 35 proc. apklaustų piliečių.