Kadangi įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos sparčiai auga dėl nesutarimų, susijusių su daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą nutraukimu, šie pokyčiai gali sudaryti sąlygas naujoms ginklavimosi varžyboms.

Pirmadienį Rusijos gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad šis sprendimas siejamas su JAV ir jų sąjungininkių pastangomis kurti vidutinio nuotolio ginklus ir pasirengimu juos dislokuoti Europoje ir kitose pasaulio dalyse.

Pranešime taip pat minimas konkretus atvejis – JAV planas kitąmet Vokietijoje dislokuoti raketas „Typhoon“ ir „Dark Eagle“.

Ministerija pažymėjo, kad tokie Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių veiksmai kelia pavojų Rusijai ir gali turėti reikšmingų pasekmių regioniniam ir pasauliniam stabilumui.

Tačiau daugiau informacijos apie tai, kokių veiksmų gali imtis Rusija, nebuvo pateikta.

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad Maskva šiemet planuoja dislokuoti savo hipergarsines raketas „Orešnik“ savo kaimynės ir artimiausios sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje.

Paklaustas, kur ir kada Rusija galėtų dislokuoti vidutinio nuotolio ginklus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tokios informacijos iš anksto pateikti negali.

„Rusija nebeturi jokių apribojimų, Rusija nebelaiko savęs niekuo suvaržyta, – žurnalistams sakė D. Peskovas. – Todėl Rusija mano turinti teisę imtis atitinkamų veiksmų, jei to prireiktų.“

„Sprendimus dėl konkrečių atsako priemonių parametrų priims Rusijos Federacijos vadovybė, remdamasi tarpžinybine Amerikos ir kitų Vakarų sausumos vidutinio nuotolio raketų dislokavimo masto, taip pat bendros padėties tarptautinio saugumo ir strateginio stabilumo srityje raidos analize“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Ultimatumas yra grėsmė ir žingsnis karo link“

Šis naujausias Maskvos pareiškimas paskelbtas po to, kai JAV vadovas Donaldas Trumpas penktadienį nurodė, kad po ginčo su buvusiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu regione dislokavo du branduolinius povandeninius laivus.

D. Trumpas šį sprendimą priėmė artėjant terminui, kurį nustatė Kremliaus šeimininkui V. Putinui – iki rugpjūčio 8-osios sudaryti taikos susitarimą.

D. Medvedevas, apkaltinęs D. Trumpą žaidžiant „ultimatumo žaidimą“ su Maskva, socialiniame tinkle „X“ parašė, kad JAV prezidentas „turėtų prisiminti“, jog Rusija yra didžiulė jėga.

„Kiekvienas naujas ultimatumas yra grėsmė ir žingsnis karo link. Ne tarp Rusijos ir Ukrainos, bet su jo paties šalimi“, – teigė rusų pareigūnas.

D. Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, yra uolus prezidento V. Putino karo Ukrainoje ir apskritai priešiškų santykių su Vakarų šalimis šalininkas.

D. Medvedevas nuo 2008 metų vieną kadenciją ėjo prezidento pareigas, kol 2012-aisiais užleido vietą Kremliuje V. Putinui.

D. Medvedevas taip pat pakomentavo Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, pavadindamas Maskvos pasitraukimą iš moratoriumo „antirusiškos NATO šalių politikos rezultatu“.

„Tai nauja realybė, su kuria turės susitaikyti visi mūsų oponentai, – „X“ rašė jis. – Laukite tolesnių žingsnių.“

INF sutartis

Vidutinio nuotolio raketos gali nuskrieti nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.

Šios raketos buvo uždraustos pagal 1987 metų Šaltojo karo laikų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį.

Tiek Vašingtonas, tiek Maskva 2019 metais pasitraukė iš šios sutarties, apkaltinę vienas kitą, kad kita šalis jos nesilaiko.

Tokios vidutinio nuotolio raketos laikomos itin destabilizuojančiomis – palyginti su tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis, joms reikia mažiau laiko pasiekti taikinius.

Rusijos raketinių pajėgų vadas pareiškė, kad „Orešnik“, galinčios nešti branduolinį užtaisą, gali pasiekti bet kurį Europos kraštą.

Lapkritį Maskva smogė Ukrainos Dnipro miestui ir tai, pasak V. Putino, buvo „Orešnik“ bandymas.

Kremliaus šeimininkas ne kartą gyrė „Orešnik“ galimybes, teigdamas, kad dideliu greičiu lekiančių kovinių galvučių neįmanoma perimti, o jų smūgis yra itin galingas ir pražūtingas.

V. Putinas perspėjo Vakarus, kad Maskva gali „Orešnik“ panaudoti prieš Ukrainos NATO sąjungininkes, kurios leido Kyjivui naudoti jų tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.