Meilė ir aistros Plytų gatvėje

“Jotemos” leidykla išleido įspūdingą palyginti jaunos (g.1967) rašytojos Monikos Ali (Monica Ali) romaną “Plytų gatvė” (vertė Edita Mažonienė). Nors tai pirmasis autorės romanas, 2003-iaisiais, vos tik pasirodęs Didžiojoje Britanijoje, iškart susilaukė daug dėmesio ir net pateko į trumpąjį (shortlist) finalininkų sąrašą garbingiausiam Tautų Sandraugos šalyse literatūriniam apdovanojimui – “Booker” premijai – gauti.

Monika Ali gimė Bangladeše, bangladešiečio ir anglės šeimoje, ir tik vėliau, būdama ketverių, tėvynėje kilus pilietinio karo neramumams, su tėvais emigravo į Didžiąją Britaniją. Apie bangladešiečių emigrantų gyvenimą ji ir rašo savo spalvingame epiniame romane “Plytų gatvė” (šioje Londono gatvėje ir greta jos – mažne be išimties emigrantų iš Bangladešo gyvenamasis kvartalas).

Konkretusis romano turinys, siužetas, ganėtinai įvairus, jį sunku keliais sakiniais atpasakoti – kyla įspūdis, kad autorė stengėsi į vieną kūrinį sutelkti kuo daugiau savo pastebėjimų, susikaupusių per keturiasdešimt gyvenimo metų, o kai kuriuos fragmentus įmanoma traktuoti kaip atskirus apsakymus. Vis dėlto nepasakytum, kad romanas yra fragmentiškas, nes jį vienija labai stiprus charakteris, pagrindinė kūrinio veikėja Naznyn, kuriai tėvas randa labai “tinkamą” jaunikį Londone ir tokiu būdu išvaduoja iš skurdo Bangladešo kaimelio lūšnoje. M.Ali itin autentiškai atskleidžia mums ištisą emigrantų egzistencijos skalę Naznyn akimis – nuo paprasčiausių buities smulkmenų ir tarpusavio santykių iki giliausių dvasinių įžvalgų. Panašiai turtingas ir romano stilistinis lygmuo, kur kaitaliojasi subtiliai giedras komizmas su jaudinamu egzistenciniu tragizmu.

Nors veiksmo vieta čia labai lokalizuota (Bangladešo kaimelis ir nedidelis Londono kvartalas), M.Ali savo pasakojimu sugebėjo aprėpti itin platų šiuolaikinės civilizacijos temų ir problemų diapazoną.

Kaip žmogaus likimą paliečia vis spartėjantis globalizacijos procesas? Kaip jis transformuoja atskirų tautų ir net ištisų rasių identitetą – jų gyvenimo būdą, papročius, religinius įsitikinimus? Didžiosios pasaulio politikos problemas ir konkrečias jų apraiškas – trečiojo pasaulio gyventojų emigravimą į Vakarus, islamo susidūrimą su Vakarų kultūra ir įsižiebiančius konfliktus, netgi 2001-ųjų rugsėjo 11 d. teroro išpuolį, karą Irake, Čečėnijoje ir t.t. – rašytoja perteikė, kaip jau minėta, pagrindinės veikėjos Naznyn akimis. Viename asmenyje, viename charakteryje tarsi veidrodyje atsispindi tai, kas šiaip jau atrodo pasklida, globalu ir labai nutolę nuo paprasto, kuklaus žmogaus…