Mažėjantis Baltijos jūros druskingumas atima iš jūrinių žuvų sąlygas, kurių joms reikia klestėti.

Be to, mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir žvejybos tradicijos, kurios nuo seno buvo būdingos Latvijos kaimams palei 494 km ilgio pakrantę.

Dėl to šios šalies bendruomenės siekia iš naujo atrasti save ir išlikti.

Europos Sąjungai (ES) nuolat mažinant leidžiamą sugauti Baltijos jūros menkių kiekį ir artėjant visiškam to uždraudimui, kad būtų atkurti jų ištekliai, miestai ir kaimai plėtoja turizmo ir jūros gėrybių perdirbimo veiklą.

„Įrengėme naują jachtų prieplauką, pasiūlėme paslaugas keliaujantiems jūra, o vienas prancūzų investuotojas atidarė visiškai naują laivų statyklą, kurioje statomos jachtos“, – naujienų agentūrai AFP aiškino Engurės kaime esančio uosto kapitonas Agris Stulbergas.

Be kita ko, pramoginė laivyba tapo mėgstama veikla šiame kaime, esančiame vos už 50 km nuo sostinės Rygos.

Toliau į vakarus, Ventspilio uostamiestyje, visą gyvenimą jūreiviu dirbęs Juris Petersonas prisiminė, kaip Latvijos žvejai gausiai plukdydavo žuvį, labai vertintą virtuvėse nuo Rusijos iki Jungtinės Karalystės (JK).

„Devintojo dešimtmečio viduryje Latvijos žvejybos laivynas, be lašišų, silkių ir daugelio kitų jūrinių žuvų, atgabendavo 55 tūkst. tonų Baltijos jūros menkių“, – sakė jis.

Dabar „aplinkos sąlygos tapo tokios nepalankios menkėms augti, kad Latvijos žvejams leidžiama sugauti tik 16 tonų menkių per metus“, teigė jis.

„Ir netgi tai yra tik atsitiktinai pagauta, kai žvejojame silkes“, – sakė J. Petersonas, kuris iki praėjusių metų, kai pardavė savo tralerius, dirbo pramoninės žvejybos laivų škiperiu.

Į Baltijos jūrą įteka daugybė didelių gėlavandenių upių. Su Šiaurės jūra ją jungia tik seklūs Danijos sąsiauriai, neleidžiantys Atlanto sūriam vandeniui patekti į Baltijos baseiną.

Reikalinga retai pasitaikanti audra

Kad menkių populiacija atsigautų, reikia retai pasitaikančios jūros audros, kai tam tikru kampu pučia tinkamo greičio vėjas, kuris į Baltijos jūrą išstumtų sūraus vandens mases.

Tai „įvyko bent du kartus per praėjusį šimtmetį, tačiau šiuo metu mes laukiame tos tobulos audros trečią dešimtmetį“, teigė J. Petersonas.

Atsižvelgdami į mažesnį derlių, daugelis pramonės atstovų dabar daugiausia dėmesio skiria kokybei, o ne kiekybei.

„Visos žuvies konservavimo įmonės (...) nutraukė veiklą arba perorientavo savo gamybos linijas į vertingesnių eksporto produktų gamybą“, – sakė Rojos uosto administracijos vadovas Janis Megnis.

Jų pagamintų aukštos kokybės silkių ir ančiuvių produktų „šiandien galima rasti nuo „Walmart“ Jungtinėse Valstijose iki parduotuvių Australijoje ir Japonijoje“, teigė jis.

Politiniai pokyčiai taip pat turėjo įtakos pramonei.

Istoriškai Latvijos žuvų perdirbimo pramonė daugiausia aptarnavo Rusijos ir Baltarusijos rinkas.

Tačiau 2014-aisiais Rusijai aneksavus Krymą, o 2022-aisiais rusams įsiveržus į Ukrainą, ir dėl to pritaikius Vakarų sankcijas, Latvijos žvejybos įmonės buvo priverstos ieškoti kitų rinkų.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu didžiausios importuotojos yra Kanada, Ukraina, Lenkija, Rumunija, Danija ir JK.

Naujos rinkos – arabų šalys ir Pietų Afrika.

Turistų dėmesys

Daugelis šeimų Latvijos pakrančių miestuose buvusias žvejybos vietas taip pat pavertė svečių namais ir atostogų vietomis arba perėjo nuo žalios žuvies pardavimo prie pelningesnių rūkytų, paruoštų ir prieskoniais pagardintų žuvų rūšių.

„Mano vyras yra penktos kartos žvejys: jis išplaukia į jūrą ieškoti žuvies, kurią mes paskui rūkome ir gaminame aukštos kokybės produktus“, – sakė Iveta Celkartė, kuri vadovauja žvejybos ūkiui Bėrzciemo kaime.

„Taip pat turime šeimos kavinę (...), kurioje patiekiame savo jūros gėrybes“, – teigė I. Celkartė, kuri yra tapusi televizijos ir socialinių tinklų asmenybe.

I. Celkartė siūlo trijų valandų trukmės ekskursijas apie tradicinės žvejybos istoriją, kurių metu galima pasivaikščioti kopomis iki kranto ir pabaigti specialiu patiekalu.

„Man svarbu papasakoti žmonėms apie mūsų pakrantės tradicijas, žvejybos istoriją ir ankstesnių kartų gyvenimą dirbant jūroje“, – sakė ji.

Buvęs Ventspilio meras Aivaras Lembergas teigė, kad jis pradėjo savo miestą paversti gamybos centru, o turizmo plėtra buvo labai svarbi ir duoda rezultatų.

Į miestą atvyksta daug turistų iš Lietuvos.

„Vasaromis Ventspilio gatvėse kartais galima pamatyti daugiau lietuvių nei latvių, nes Lietuva turi labai trumpą Baltijos jūros pakrantę, o jų turistai atvyksta čia pasimėgauti trumpa Baltijos šalių vasara“, – sakė 1988–2021 metais mero pareigas ėjęs A. Lembergas.