Varšuvoje nacionalistų ketvirtadienį surengtos Nepriklausomybės dienos eitynės įvyko be incidentų, pareiškė miesto meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis).

„Laimei, viskas ramu. Esu labai susirūpinęs, nes [dalyviai] turi pirotechnikos priemonių. Incidentų neįvyko. Tikiuosi, kad taip bus iki galo ir kad praėjusių metų įvykiai [riaušės] nepasikartos“, – Krizių valdymo centre kalbėjusį R. Trzaskowskį citavo televizija „Polsat“.

Lenkija, kurios teritorija 123 metus buvo padalyta tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos, nepriklausomybę atgavo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos dieną – 1918 metų lapkričio 11-ąją.

Šių metų Nepriklausomybės dienos eitynių šūkis – „Nepriklausomybės neparduosi“.

Eitynės sostinės centre jau baigėsi, šiuo metu Varšuvoje vyksta šventinis koncertas.

Organizatorių teigimu, eitynėse dalyvavo iki 150 tūkst. žmonių. Tuo metu sostinės merija pranešė apie 100 tūkst. dalyvių, ir pažymėjo, kad tai yra rekordinis jų skaičius.

Anot „Polsat“, padėtis per renginį buvo palyginti rami, nors kolonoje pastebėta ultradešiniųjų – ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Italijos bei Vengrijos. Minioje taip pat buvo matyti baltai raudonos Baltarusijos opozicijos vėliavos, skambėjo Ukrainai palaikymą reiškiantys šūkiai.

Varšuvos padangę nušvietė petardų blyksniai, o demonstrantai su valstybės vėliavomis rankose skandavo šūkius skambant būgnams. Eitynes tiesiogiai transliavo visuomeninė televizija.

Visame eitynių maršrute buvo dislokuoti sustiprinti teisėsaugos pareigūnų patruliai. Miesto centre iki šiol budi policija ir specialiosios pajėgos.

Anksčiau Lenkijos vadovai sudalyvavo oficialiuose renginiuose, skirtuose metinėms paminėti. Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo. Iškilmės dalyvaujant Lenkijos gynybos ministrui Mariuszui Blaszczakui (Marjušui Blaščakui) vyko Varšuvos Pilsudskio aikštėje.

Nepriklausomybės diena Lenkijoje švenčiama prastėjant situacijai pasienyje su Baltarusija. Padėtis ten komplikavosi pirmadienį, iš Baltarusijos pusės atvykus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.

Europos Sąjunga kaltina autoritarinį Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Lenkija ir virtinė kitų Europos šalių pastaraisiais mėnesiais kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie Europos Sąjungos sienų, nes baltarusiai neįsileidžia atgal nelegalių migrantų, bandančių patekti į ES. Lenkija jų taip pat neįsileidžia, todėl daugelis atvykėlių įstrigo pasienio zonoje.