Kvalifikacija yra, darbo – ne
Nepaisant ankstesnės darbo patirties didelėse automobilių pramonės bendrovėse ir apie 50 išsiųstų paraiškų, programinės įrangos inžinierius Maxas Peilas jau metus ieško darbo, rašo AFP-BNS.
Baigęs kompiuterinio matymo srities studijas (ši sritis yra esminė autonominių ir pažangių vairavimo sistemų dalis), M. Peilas anksčiau galėjo tikėtis lengvai įsidarbinti vienoje iš Vokietijos pramonės milžinių. Tačiau situacija pasikeitė.
„Paprastai paraišką tiesiog iš karto atmeta, – agentūrai AFP sakė Frankfurte gyvenantis 30-metis. – Turėjau vos vieną darbo pokalbį. Su tuo susiduria ir mano draugai. Vienas jų išsiuntė daugiau nei 60 paraiškų.“
M. Peilui, kuris pernai baigė stažuotę bendrovėje „Continental“, kai ši dar nebuvo atskyrusi savo automobilių verslo, aišku, kad jis nebus įdarbintas. „Net kai pradėjau dirbti, buvo matyti, ir apie tai visada skaitydavai naujienose, kad viena ar kita verslo dalis buvo restruktūrizuojama, – sakė jis. – Kai matai, kaip išeina patyrę kolegos, tada supranti, kad vargu ar būsi priimtas į tą pareigybę.“
Vokietijos federalinės užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad praėjusiais metais kvalifikuotų inžinierių nedarbo lygis siekė 3,8 proc. – tai beveik 50 proc. daugiau nei 2022 m. Tokioje situacijoje sunku būti optimistais.
Tai pranoktų visas ligšiolines darbo vietų mažinimo kampanijas viso pasaulio automobilių pramonėje.
Skirtingi planai
Savaitraščio „Manager Magazin“ teigimu, didžiausios Europos automobilių gamintojos „Volkswagen“ (VW) grupės vadovybė svarsto galimybę visame pasaulyje panaikinti iki 100 tūkst. darbo vietų iš 630 tūkst. ir uždaryti keturias gamyklas Vokietijoje.
„Mercedes Benz“ vadovas Ola Källenius reikalauja atsisakyti 35 valandų darbo savaitės nedidinant užmokesčio, naujasis BMW vadovas Milanas Nedeljkovičius vienu pirmųjų savo sprendimų paskelbė taupymo paketą, o „Opel“ valdantis „Stellantis“ istorinėje koncerno gamykloje Riuselsheime naikina 650 inžinierių etatų.
Laiške darbuotojams, kurį cituoja „Reuters“, VW vadovas informavo, kad grupės išlaidos, palyginti su konkurentais, yra 20 proc. didesnės. Įgyvendinus minėtus planus, VW darbuotojų sumažėtų maždaug 15 proc. – tai pranoktų visas ligšiolines darbo vietų mažinimo kampanijas viso pasaulio automobilių pramonėje.
Stebėtojų tarybai vadovybė pateikė priemonių paketą: gamybos pajėgumus siūloma sumažinti nuo dabartinių 10 mln. iki 9 mln. automobilių per metus, gaminamų modelių asortimentą – 50 proc. Žiniasklaida praneša, kad vadovybė siekia atskirti VW prekių ženklą į atskirą bendrovę, o profsąjungos baiminasi, kad tai bandymas susilpninti esamas darbuotojų apsaugos priemones. Galutiniai sprendimai dar nepriimti – tikėtina, kad laukia ilgas derybų procesas.
Kalbėdamas apie gamyklų uždarymą, Oliveris Blume’as žada pirmenybę teikti „pažangiems sprendimams“ – anksčiau jis minėjo bendradarbiavimą su gynybos pramone arba Kinijos rinkai skirtų „Volkswagen“ modelių gamybą Europoje.
Restruktūrizaciją apsunkina ir sudėtinga VW nuosavybės struktūra: Žemutinės Saksonijos žemė, kur yra koncerno būstinė ir šešios gamyklos, valdo akcijų dalį, suteikiančią teisę blokuoti sprendimus. Be to, stebėtojų taryboje darbuotojų pusė šiuo metu turi daugumą, pažymi AFP.
Tenkinasi praktikantais
Ūkio šakos problemas atspindi ir darbo rinkos statistika. „Die Welt“ duomenimis, laisvų darbo vietų skaičius Vokietijos automobilių sektoriuje pirmąjį pusmetį išliko žemiau 50 tūkst. ribos – pvz., 2023 m. pirmąjį pusmetį buvo pasiektas rekordas su daugiau kaip 82 tūkst. laisvų vietų. Mažiau darbo vietų pastaraisiais metais buvo tik pandemijos laikotarpiu, 2020–2021 m.
Mažiausiai ieškoma vadovų. Tačiau sunku ir pradedantiesiems, tokiems kaip AFP pašnekovas M. Peilas. Profesinio mokymo vietų skaičius sumažėjo 15 proc., jaunųjų specialistų – 5 proc. Daugėja praktikantų, kurių įdarbinti įmonės neįsipareigoja, paklausa – vietų skaičius išaugo 18 proc.
Dienraščio skaičiavimu, „Audi“ viešojoje darbo biržoje šiuo metu skelbia vos 101 poziciją, iš kurių tik penkios yra tikri darbo santykiai, o ne praktika, baigiamieji darbai ar mokymai. Panaši padėtis ir „Volkswagen AG“ portale su 73 laisvomis vietomis, o BMW siūlo tik 48 pozicijas – daugiausia dirbtinio intelekto specialistams arba automobilių salonuose.
Federalinės užimtumo agentūros duomenimis, bendras užimtumas Vokietijos automobilių sektoriuje per penkerius metus, iki 2025-ųjų, sumažėjo 8 proc.
Gamyklos atstovai ėmė lankytis su netikėtais vizitais sergančių darbuotojų namuose.
Smūgis inžinerijai
Profesinė sąjunga „IG Metall“ patiria ypatingą spaudimą sutikti su didelėmis nuolaidomis, kad būtų sumažintos Vokietijos gamyklų sąnaudos ir bent apribotas numatomų atleidimų mastas. Patys darbuotojai reaguoja skirtingai.
Protestuodami prieš reikalavimą dirbti daugiau už tą patį atlyginimą, mėnesio pradžioje į miestų, kur įsikūrusios „Mercedes Benz“ gamyklos, gatves išėjo dešimtys tūkstančių darbuotojų. Vien Zindelfingene, profsąjungos duomenimis, jų būta 20 tūkst.
Tuo tarpu „Opel“ motininė kompanija „Stellantis“, kuriai kolektyvinė sutartis iki 2029 m. draudžia atleisti darbuotojus dėl verslo priežasčių, pasiūlė dosnią „savanoriško pasitraukimo“ programą. Pagal ją patyrusiems inžinieriams siūlomos išeitinės kompensacijos gali viršyti net 450 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių). Darbuotojai, gimę 1967 m. ir anksčiau, gali būti iki trejų metų atleidžiami nuo darbo išlaikant 75 proc. atlyginimo, įmonė toliau moka įmokas į jų pensijų fondą, o papildomai dar išmokama vienkartinė 30 tūkst. eurų paskata.
Tokios įspūdingos sumos atspindi ne tik koncerno norą kuo greičiau sumažinti darbuotojų skaičių, bet ir pačių inžinierių nusivylimą. Vadovybė nusprendė automobilių platformų, variklių ir programinės įrangos kūrimą perkelti iš pagrindinės gamyklos Riuselsheime į užsienį, naują elektromobilį ketinama gaminti naudojant Kinijos partnerio „Leapmotor“ technologijas – „Opel“ prisidės tik išorės dizainu. Suprasdami, kad pasibaigus teisinei apsaugai jų pozicijos taps dar pažeidžiamesnės, specialistai masiškai renkasi rekordines išmokas ir traukiasi iš įmonės patys.
„IG Metall“ profesinė sąjunga „Opel“ inžinierių etatų mažinimą Riuselsheime įvardijo kaip vokiškos techninės kompetencijos naikinimą ir technologinio stuburo laužymą.
Kinijos ekspansija
Visame pasaulyje žinoma dėl pažangiausių technologijų ir novatoriško dizaino, eksportu grindžiama Vokietijos automobilių pramonė iki šiol sugebėjo išvengti drastiško nuosmukio, kurį patyrė Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija, rašo AFP-BNS.
Tačiau dabar situacija pasikeitė. „Prieš dešimt metų per metus pagamindavome apie 6 mln. transporto priemonių, o dabar gamybos apimtys stabilizavosi ties maždaug 4–4,2 mln. Palyginti su kitomis Europos šalimis, tai geras rodiklis, tačiau dabar turime susitaikyti su tuo, kad auksiniai laikai nebesugrįš“, – AFP sakė Kelno ekonomikos instituto transporto ekonomistas Thomas Pulsas.
Problemų priežastys – kompleksinės. Tai ir JAV muitai (pvz., VW jie kasmet atsieina apie 5 mlrd. eurų), mažesnės pelno maržos iš elektromobilių gamybos, arši konkurencija su Kinija. Pernai VW pardavimai Kinijoje nusmuko iki žemiausio lygio nuo 2011-ųjų, o dėl sumažėjusios paklausos šioje rinkoje antrąjį šių metų ketvirtį bendri grupės pardavimai nukrito beveik 9 proc. – dvigubai daugiau nei pirmąjį ketvirtį.
Kaip rašo AFP-BNS, Vokietijos pramonė apskritai kovoja su tuo, ką ekspertai vadina „Kinijos šoku 2.0“: Kinijos įmonės nuo pigios, mažos pridėtinės vertės produkcijos perėjo prie aukštųjų technologijų prekių – automobilių, staklių, pramonės įrangos. Jas siūlo pigiau nei vokiečiai, ir taip išstumia Vokietijos įmones iš kadaise patikimų eksporto rinkų.
Tai iš dalies iliustruoja ir nepaliaujamai augančios Kinijos eksporto apimtys. Tuo metu, kai paklausa vidaus rinkoje išgyvena stagnaciją, kinus gelbsti užsienio pirkėjai. Nepaisant rusenančio prekybos karo su ES, birželį Kinija į bloko šalis išvežė prekių už 32,9 mlrd. dolerių daugiau nei iš jų importavo. Ši statistika apima ne vien automobilius. Tačiau dėl ilgametės nekilnojamojo turto krizės ir pasyvaus vidaus vartojimo Kinijos ekonomika atsigauna ne taip sparčiai, kaip tikėtasi (antrąjį ketvirtį BVP augo 4,3 proc., mažiau nei pirmąjį ir nei prognozuota). Tarp automobilių koncernų vyksta aršus kainų karas, todėl jie gelbstisi masine ekspansija į užsienį. 2026 m. vasarą fiksuojami istoriniai eksporto rekordai.
Portalo automotiveworld.com teigimu, pagal bendrus automobilių pardavimus šeštą vietą pasaulyje užimanti kinų bendrovė BYD Kinijoje birželį produkcijos pardavė apie 22 proc. daugiau, tačiau užsienyje pardavė 94,7 proc. daugiau nei prieš metus. Vokietijoje šiemet birželį parduota net 274 proc. BYD automobilių daugiau nei pernai.
„Tesla“ modelis
Vis dėlto „Die Welt“ analizėje įvardijama gilesnė problema: per didelės Vokietijos gamyklų sąnaudos. Yra viena išimtis, kuri įrodo: pelningai gaminti automobilius įmanoma ir šių dienų Vokietijoje.
Anot „Die Welt“, 2022 m. atidaryta „Tesla“ gamykla Brandenburgo žemėje, Griunheidėje, šiuo metu yra tikras darbo vietų variklis: amerikiečiai savo svetainėje Vokietijoje skelbia net 765 laisvas pozicijas – nuo vadovaujančių inžinierių iki konvejerio darbuotojų.
Bendrovė pranešė pirmąjį pusmetį įdarbinsianti 1 tūkst. naujų darbuotojų, o plečiant baterijų gamybą turėtų atsirasti dar 1,5 tūkst. darbo vietų. Iš viso darbuotojų skaičius, dabar siekiantis apie 12,5 tūkst., turėtų išaugti pusketvirto tūkstančio. Skirtinga dinamika matoma ir federalinių žemių statistikoje: kol tradiciniame automobilių pramonės regione, Pietų Vokietijoje, skaičiai stagnuoja, Brandenburge ir Berlyne – aplink „Tesla“ gamyklą – situacija priešinga.
Tai koreliuoja ir su „Tesla“ automobilių registracijų augimu: pirmąjį pusmetį jos Vokietijoje šoktelėjo 225 proc., ir su beveik 29 tūkst. automobilių „Tesla“ priartėjo prie BMW elektromobilių registracijų. Paradoksas, kad amerikiečiai, pvz., skirtingai nei BMW, siūlo tik du modelius. Be to, „Tesla“ gerokai sumažino pradinę kainą – tai, „Die Welt“ vertinimu, ženklas, kad amerikiečiai valdo gamybos sąnaudas.
Griunheidėje dirbama 38 valandas per savaitę – trimis valandomis ilgiau nei kitose Vokietijos automobilių gamyklose, ir vien tai duoda 7,9 proc. sąnaudų pranašumą.
„Tesla“ – vienintelis gamintojas, neturintis kolektyvinės sutarties su „IG Metall“; profsąjunga netgi skundžiasi, kad bendrovės vadovybė aktyviai bando ją eliminuoti, pvz., per darbo tarybos rinkimus.
„Tesla“ gamykloje imtasi Vokietijoje neįprastos praktikos: itin kritiškai vertinti darbuotojų nedarbingumą. Pastebėję, kad sergančiųjų skaičius penktadieniais ir vėlyvų pamainų metu pasiekė kritinę 17 proc. ribą, gamyklos atstovai ėmė lankytis su netikėtais vizitais sergančių darbuotojų namuose. Nepaisant profesinės sąjungos „IG Metall“ pasipiktinimo dėl šios „baimės kultūros“, agresyvus vadovybės spaudimas, suderintas su finansinėmis paskatomis (pvz., 1 tūkst. eurų premija už gerą lankomumą), davė akivaizdžių rezultatų. Įmonei pavyko drastiškai sumažinti piktnaudžiavimą nedarbingumo pažymėjimais iki mažiau nei 5 proc.
Papildomas Elono Musko koncernui priklausančios gamyklos pranašumas – vieta. Iki artimiausio Lenkijos miesto Slubicės – mažiau nei valanda kelio automobiliu. Lenkijos, kur valandinės darbo sąnaudos yra 58 proc. mažesnės nei Vokietijoje, gyventojams vokiškas atlyginimas itin patrauklus.
Darbo užmokesčio skirtumą nuo Rytų Europos pabrėžia ir kiti gamintojai. „Mercedes“, kaip rašo „Die Welt“, savaitės pradžioje atidarė gamyklą Vengrijoje, Kečkemete, kur 5 tūkst. darbuotojų gamina C klasės elektromobilius – Vengrijoje sąnaudos esą 70 proc. mažesnės nei Vokietijoje. Vengrijos gamyklos metinis pajėgumas išaugo iki 200 tūkst. automobilių, o Vokietijoje jį planuojama mažini iki 100 tūkst. Prieš metus naują iX3 gamybą Vengrijoje atidarė ir BMW.
Naujausi komentarai