Netikėtas F. Merzo pralaimėjimas antradienio rytą – pirmasis toks pokario Vokietijos istorijoje – sukėlė valandų valandas trukusias partijų diskusijas, kada ir kaip balsuoti iš naujo.

Pagal Konstituciją antrasis turas galėjo būti surengtas per 14 dienų, tačiau dauguma parlamentarų pritarė siūlymui jį rengti antradienį.

Naujienų agentūra AFP apžvelgia po pertraukos į politiką sugrįžusio ir po pergalės per visuotinius rinkimus kanclerio posto siekiančio Krikščionių demokratų partijos lyderio pažiūras ir gyvenimo faktus.  

F. Merzas yra tvirtas transatlantinių ryšių šalininkas, dabar susiduriantis su JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimais nutraukti tradicinius saugumo ir prekybos ryšius. Jis yra kovingas oratorius ir milijonierius, lakūnas mėgėjas, turintis teisininko išsilavinimą ir didelę patirtį versle, dirbęs JAV investicijų valdytojoje „BlackRock“, tačiau niekada anksčiau neužėmęs vadovaujamo posto vyriausybėje.

69 metų F. Merzas žada atgaivinti pašlijusią šalies ekonomiką, sustiprinti nusidėvėjusias ginkluotąsias pajėgas ir pažaboti neteisėtą imigraciją, kad sukurtų „Vokietiją, kuria vėl galėtume didžiuotis“.

Po dviejų dešimtmečių labiau į centrą orientuoto valdymo Vokietijoje, kai vadovavo jo varžovė partijoje Angela Merkel ir vėliau socialdemokratai, F. Merzas žadėjo valdymo stilių, artimesnį jo Krikščionių demokratų partijos (CDU) senajai mokyklai. F. Merzas tvirtina, jog tai vienintelis būdas kovoti su pakilimą išgyvenančia kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), per visuotinius rinkimus vasarį užėmusia antrąją vietą ir dabar pirmaujančia kai kuriose apklausose.

Yra ir daugiau ženklų, rodančių poslinkį į dešinę. F. Merzas žada netoleruoti įstatymų ir tvarkos pažeidimų, apriboti „woke“ politiką ir lyčių atžvilgiu jautrią kalbą bei ištirti galimybę sugrįžti prie branduolinės energetikos, kurios atsisakė A. Merkel. Prieš pradėdamas eiti pareigas F. Merzas užsitikrino didelę finansinę galią, kai kadenciją baigiantis parlamentas patvirtino šimtų milijardų eurų finansavimą kariuomenei ir infrastruktūrai atkurti.

„Pasaulis mūsų nelaukia“, – perspėjo jis po pusmetį trukusio politinio paralyžiaus Berlyne, žlugus kadenciją baigiančio socialdemokrato kanclerio Olafo Scholzo koalicijai. Tai įvyko lapkričio 6 d. – tą pačią, kai dar kartą buvo išrinktas D. Trumpas.

A. Merkel varžovas

Europos arenoje F. Merzas žada atkurti Berlyno vaidmenį, glaudžiai bendradarbiaudamas su Paryžiumi ir Varšuva tokiu metu, kai Europos Sąjunga išgyvena, kaip jis sakė, naują erą, stojusią D. Trumpui privertus suabejoti tuo, kas buvo tikra daugelį ​dešimtmečių. F. Merzas tvirtai pasisako už pagalbą Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai, kai tuo metu JAV administracija pradėjo suartėjimą su Maskva.

F. Merzo inauguracija įgyvendina jo gyvenimo siekį tapti kancleriu, sužlugdytą A. Merkel, kai ji laimėjo vidinę kovą dėl valdžios ir 16 metų valdė šalį. F. Merzas nusišalino nuo politikos ir įsitraukė į verslo pasaulį, dirbo keliose įmonių valdybose, įskaitant „BlackRock“ padalinį Vokietijoje.

Biografė Sara Sievert rašė, kad tuo metu F. Merzas dažnai privačiai prieštaraudavo A. Merkel. Pasak jos, F. Merzas „beveik dešimtmetį darė įspūdį, kad neatsisakė politikos ir nori grįžti, kai kurie CDU nariai mano, kad jis tik laukė, kol A. Merkel pasitrauks“.

Nusprendęs sugrįžti į politiką, F. Merzas atvirai puolė A. Merkel politiką, ypač tai, kad ji prieš dešimtmetį priėmė milijonus karo pabėgėlių iš Sirijos, Afganistano ir kitų šalių. Per rinkimų kampaniją F. Merzas skyrė daug dėmesio naujoms priemonėms pažaboti imigraciją, ypač po kelių mirtinų išpuolių, dėl kurių buvo suimti  užsienyje gimę įtariamieji. Jis parlamente prastūmė neįpareigojantį pasiūlymą susidoroti su imigracija, pasinaudojęs AfD parama, tačiau dėl to sulaukė plataus pasmerkimo sulaužęs tabu nebendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais.

O. Scholzas siekė pavaizduoti varžovą F. Merzą kaip impulsyvų ir „karštakošį“. Jis kaltino F. Merzą, kad jo žaidimas su AfD rodo norą ir toliau bendradarbiauti su ekstremistų partija. F. Merzas tai griežtai atmeta.

Pramonės kapitonas

F. Merzas yra katalikas, gimęs 1955 m. lapkričio 11 d. ir gyvenantis kalvotame ir miškingame Zauerlando regione Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemėje. 1,98 metro ūgio F. Merzas išsiskiria iš minios. Jis yra licencijuotas pilotas ir kartais skraido savo privačiu lėktuvu. Jis daugiau nei 40 metų vedęs teisėją Charlotte Merz, su ja turi tris suaugusius vaikus.

„F. Merzas yra klasikinis buržuazijos konservatorius“, – rašė S. Sievert, apibūdindama politiką, kuris vertina geras manieras, punktualumą, griežtus kostiumus ir tvarkingą biurą.

1989 m. jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą, o netrukus ir į Bundestagą, ten jo mentorius buvo velionis politikas iš CDU Wolfgangas Schaeuble.

Laisvosios rinkos šalininkas liberalas, norintis sumažinti biurokratiją, savo pažiūras išdėstė 2008 m. knygoje pavadinimu „Išdrįskite daugiau kapitalizmo: kelias į teisingą visuomenę“.

Pasak politologo Antonioso Souriso iš Berlyno laisvojo universiteto, F. Merzas siekė paversti savo patirtį verslo pasaulyje svarbiausiu argumentu. „Jam patinka šiek tiek flirtuoti su šiuo vaidmeniu pašalinio žmogaus, kuris grįžo į politiką kaip patyręs pramonės kapitonas ir nėra tik karjeros politikas, kaip O. Scholzas“, – sakė jis.

ELTA primena, kad antradienį per pirmąjį balsavimo ratą parlamente Friedricho Merzo nepavyko išrinkti kitu Vokietijos kancleriu, jis negavo absoliučios balsų daugumos.

Konservatorių lyderis 630 vietų Bundestage surinko 310 balsų, iki reikiamos daugumos pritrūko šešių. Naujas balsavimas dėl naujojo kanclerio turi įvykti per ateinančias dvi savaites.