Kalbėdamas po susitikimo su Bavarijos žemės ministrų kabinetu ant aukščiausios Vokietijos viršukalnės – Zugšpicės kalno – F. Merzas sakė, kad toliau tęsiant pastangas įvesti 15 proc. minimalų mokestį, Europos ekonomika atsidurtų nepalankioje padėtyje.

„Amerikiečiai pasitraukė ir ši koncepcija nebeturi ateities“, – sakė F. Merzas, pridurdamas, kad dabar šio klausimo imsis federalinė vyriausybė Berlyne.

Minimalus 15 proc. mokestis yra dalis pasaulinės įmonių pelno mokesčio reformos, kuriai po ne vienus metus trukusių derybų pritarė apie 140 valstybių. Reformos tikslas – užtikrinti, kad didelės bendrovės mokėtų teisingesnę mokesčių dalį.

Šis mokestis, kurio įgyvendinimas priklausomai nuo šalies yra įvairiuose etapuose, būtų taikytinas tarptautinėms bendrovėms, kurių metinės pajamos viršija 750 mln. eurų, neatsižvelgiant į tai, kur gaunamas pelnas.

Šios politikos ateitis tapo neaiški po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad ji nebus įgyvendinama Jungtinėse Valstijose. Vašingtonas teigia, kad šiuo pasauliniu susitarimu pažeidžiamas šalies fiskalinis suverenitetas.

Neseniai Didžiojo septyneto (G7) pasiektas kompromisas leidžia JAV bendrovėms būti atleistoms nuo pasaulinio minimalaus mokesčio tol, kol joms taikomas JAV vidaus mokesčių režimas. G7 pirmininkaujanti Kanada teigia, kad susitarimas vis dar reiškia pažangą kovoje su pelno perkėlimu ir mokesčių vengimu.