Netrukus užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas užleis postą naujos Vyriausybės atstovui, kurio kandidatūra kelia audras ne tik  pačioje ministerijoje, bet ir prezidentūroje. Tačiau intrigas palikime nuošaly.

2006-aisiais, tik metus ambasadoriumi Baltarusijoje spėjęs išbūti, P.Vaitiekūnas užsienio reikalų ministru tapo visai netikėtai ir atėjęs netruko išreikšti kitokį požiūrį į Rytus, ypač Rusiją. Naujojo ministro straipsniai, interviu ir pareiškimai, kuriuose raginta peržvelgti Vilniaus ir Maskvos santykius, privertė suklusti ne vieną, o tuomet opozicijoje buvusius konservatorius sukrėtė tiek, kad jie net pagrasino interpeliacija jam. Mat iki tol Lietuvos viešojoje erdvėje ir Užsienio reikalų ministerijoje vyravo tik nedraugiškas, švelniai tariant, Rusijai požiūris.

Tačiau vėlesnis P.Vaitiekūno ir visos Lietuvos diplomatijos elgesys iš konservatorių susilaukė tik audringų ovacijų. Lietuva blokavo ES derybų su Rusija pradžią, vėliau pats ministras tapo gyvuoju Tbilisio skydu, o tarptautinėje arenoje Vilnius tapo negailestingu prokuroru kaltintoju, kurio taikinys – Maskva. Iki 2008-ųjų Lietuva buvo nedraugiška Rusijai, o šiais metais ji tapo atvirai priešiška.

Jei ne partijų politikos subtilybės, P.Vaitiekūnas tikriausiai liktų ir naujojoje konservatorių Vyriausybėje.

Iš kur ta ministro metamorfozė – radikalus pozicijos pokytis? Viena vertus, galbūt žlugo anksčiau puoselėtos P.Vaitiekūno viltys, kad su Maskva galima gražiuoju sugyventi. Kita vertus, gal viešųjų ryšių neįvaldęs ir lyderio savybių stokojantis ministras nesugebėjo įveikti "kietosios linijos" frakcijos Lietuvos užsienio politikoje. Abu variantai tikėtini ir vienas kitą papildo.