MOKSLAS RUSIJOJE: PLAGIATAI IR PROTŲ NUTEKĖJIMAS
Dalis rusų mokslininkų skelbia karą sukčiavimui ir plagijavimui: neseniai Rusijoje kilo sąmyšis, kai istorikai susirinko nuspręsti, ar kultūros ministras sukčiavo, kai gynėsi savo disertaciją.
"Disertacija – parodija"
Ministro Vladimiro Medinskio istorijos disertacija, kurioje nagrinėjamos užsienio nuomonės apie viduramžių Rusiją, ilgą laiką kėlė susierzinimą tarp Rusijos istorikų. Mokslininkai tvirtino, jog tai – prastas, mokslinės vertės neturintis darbas ir kad jo nebuvo galima leisti apsiginti.
Šiemet jie pagaliau pateikė prašymą atšaukti ministro mokslinį laipsnį.
Skandalas dėl ministro disertacijos – naujausias pavyzdys Rusijos intelektualų priešinimosi tam, ką jie vadina išsikerojusiu sukčiavimu akademiniuose sluoksniuose ir rimtų studijų nuvertinimu.
"Medinskio disertacija – skandalinga, tikra parodija", – piktinosi su disertacijomis susijusį sukčiavimą demaskuojančios mokslininkų grupės "Dissernet" aktyvistas Ivanas Babickis. Būtent jis padėjo dviem istorijos profesoriams pateikti oficialų skundą.
Absurdiškos išvados
Skundas, kuriame sakoma, kad V.Medinskio darbo "iš principo negalima laikyti istorijos tyrimu", privertė švietimo ministrą nusiųsti šią disertaciją patikrinti.
Tarp akį rėžiančių disertacijos klaidų – V.Medinskio mintis, esą katalikybė nėra krikščionybės dalis. Negana to, neatrodo, jog V.Medinskis žinotų, kad Danija yra Skandinavijoje. Savo darbe jis taip pat tiesiai šviesiai pareiškė, kad kokio nors istorinio fakto vertę reikėtų apibrėžti remiantis tuo, ar jis atitinka Rusijos nacionalinius interesus.
Prieš šią 2011 m. disertaciją 46 metų ministras, kuris taip pat turi politologijos daktaro laipsnį, neskelbė jokių mokslinių straipsnių kitomis istorijos temomis. O ir po disertacijos gynimo jis nėra nieko publikavęs.
2012 m. paskirtas V.Medinskis rėmė savotišką nacionalistinį požiūrį į Rusijos istoriją. Pernai jis susiginčijo su Rusijos valstybės archyvo vadovu ir gynė Antrojo pasaulinio karo istoriją apie 28 panfiloviečius – legendinį Maskvą gynusį pulką, kuris, kaip atskleidė archyvas, buvo reporterių išgalvotas sovietinės propagandos mitas.
Ginčas baigėsi tuo, kad archyvo vadovas Piotras Mironenka atsistatydino iš savo posto. Žmones, kurie kėlė klausimų dėl 28 panfiloviečių istorijos, V.Medinskis pavadino šunsnukiais.
Kol kas V.Medinskiui sekėsi ir dėl jo prieštaringai vertinamos disertacijos – darbo pakartotinis svarstymas iš pradžių buvo atidėtas, tada jį sustabdė vyriausybinis mokslinių laipsnių tvirtinimo komitetas.
Mūsų tikrovės veidrodis
Rusijos istorikai, kuriems nusibodo "politiškai motyvuotos atakos" ir "neteisingos bei absoliučiai obskurantiškos publikacijos", 2014 m. įsteigė Laisvąją istorijos draugiją profesionalų solidarumui skatinti.
Vienas "Dissernet" įkūrėjų Andrejus Rostovcevas tvirtino, kad įvairių sričių mokslininkai taip pat buriasi kovai su disertacijų plagijavimu – reiškiniu, kuris didžiuliu mastu graužia mokslus.
Sritys, kurias ypač temdo sukčiaujant apgintos disertacijos, yra ekonomika, švietimas, medicina bei teisė. Ši problema paplitusi tarp pareigūnų, kurie moksliniais laipsniais siekia "pastiprinti" savo įrašus dėl kvalifikacijos.
"Suklastotų disertacijų paveikslas – mūsų tikrovės veidrodis", – pripažino A.Rostovcevas, turėdamas omenyje ir bendrai visoje visuomenėje išsikerojusią korupciją.
Atsitiktinai pasirinkus kokią nors ekonomikos disertaciją, yra 5 proc. tikimybė, kad tai bus nuplagijuotas darbas. Tarp Rusijos Dūmos deputatų tokia tikimybė – 41 proc.
"Iš esmės, suklastotos disertacijos nėra vien tik Rusijos problema. Tačiau svarbu yra tai, kaip sistema reaguoja", – sakė A.Rostovcevas.
"Netikrų akademikų gamyba, visas šis melo gamybos mechanizmas – tai dalykai, kuriuos vyriausybė instituciškai remia. Tai nėra kažkokia juodoji rinka", – piktinosi jis.
Kova su šia sistema gali būti rizikinga – štai kodėl akademikai taip ilgai tylėjo.
"Žmonės bijo represijų, kadangi disertacijų plagijavimas – nusikalstamas verslas", – tvirtino A.Rostovcevas. Balandį jis savo virtuvės lange aptiko kulkos pramuštą skylę. Tiesa, į policiją jis nesikreipė, nes mano, kad tai esą būtų laiko švaistymas.
Protų nutekėjimas
"Dissernet" sulaukė nebylaus pritarimo iš kai kurių pareigūnų. Tarp jų – buvęs Rusijos švietimo ministras, uždaręs daug korumpuotų disertacijų tarybų, kurios, kaip manoma, dalijo laipsnius už visiškai nuplagijuotus tekstus ar išvis nereikalavo jokių disertacijų.
"Kaip elgsis dabartinis ministras, dar neaišku, – pripažino A.Rostovcevas. – Aišku tik viena – pinigai moksliniams tyrimams mažės vyriausybei dėl ekonomikos krizės bandant mažinti išlaidas."
Švietimo biudžeto apkarpymai paskatino Rusijos mokslų akademijos darbuotojus rengti protestus, kurie truko savaitę.
"Finansavimas mokslui nuolat mažėja", – apgailestavo genetikė Svetlana Borinskaja, kuri dirba genomo analizės laboratorijoje Genetikos institute, taip pat dalyvauja mokslo populiarinimo projektuose.
"Mokslininkams sunku kovoti su politizuotu pseudomokslu, drauge ar individualiai", – sakė ji ir pridūrė, kad vyriausybė nekreipia dėmesio į mokslininkų išvažiavimą iš Rusijos.
"Protų nutekėjimo procesas šiemet paspartėjo. Atrodo, kad vyriausybė nėra suinteresuota fundamentiniais mokslais ir net taikomaisiais mokslais", – neslėpė susierzinimo mokslininkė.
Plagijavimo tendencijos Lietuvoje
Plagijavimo tendencijas pasaulyje vertinę specialistai pažymėjo, kad Europos kontekste Lietuva atrodo labai prastai. Akademinio sukčiavimo mastai Lietuvoje – dideli ir, pasak ekspertų, nemažėja. Pagal šį rodiklį Europoje mus lenkia tik Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Latvijoje ir Estijoje situacija geresnė. Patys geriausi rezultatai – Danijoje ir Austrijoje. Čia plagijavimo mastas mažas.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
BNS inf.0 komentarai -
5 komentarai
jankis