Tarp Ukrainos, kovojančios su Rusijos invazija, ir Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos įsiterpusioje Moldovoje jau ilgą laiką jaučiamas susiskaldymas dėl skirtingų ateities vizijų – glaudesnių santykių su Briuseliu ir sovietmečio ryšių su Maskva išsaugojimo.

Dauguma apklausų kol kas prognozuoja proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu (Majos Sandu) partijos pergalę rugsėjo 28 dieną vyksiančiame balsavime. Vis dėlto prezidentė kaltina Kremlių išleidus šimtus milijonų eurų kišimuisi į rinkimus.

Analitikai perspėja, jog rinkimų rezultatai toli gražu nėra nuspėjami.

2,4 mln. gyventojų šalyje verda nepasitenkinimas dėl ekonominių sunkumų ir neišpildytų reformų pažadų – Moldova lieka viena vargingiausių šalių Europoje. Šalyje taip pat jaučiamas skeptiškumas dėl M. Sandu kampanijos už Moldovos narystę ES, pradėtos po Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022-aisiais.

„Man atrodo, kad Europos Sąjunga čia per daug reiškiasi. Tiek daug vizitų, atrodo, lyg būtų per daug įsitraukimo“, – naujienų agentūrai AFP teigė šeštą dešimtmetį skaičiuojanti rinkėja Elena Popusoi.

Moteris pripažino, jog jai patrauklesnė atrodo „draugystė su Rusija“.

M. Sandu valdančiųjų partijos „Veiksmas ir solidarumas“ (PAS) pralaimėjimas galėtų sukelti rimtų trukdžių kelyje integracijos į ES link.

„Žaidimas vyks iki paskutinės akimirkos“, – sakė sostinėje Kišiniove įsikūrusio analitinio centro „WatchDog.md“ analitikas Valeriu Pasha (Valeriju Paša).

Rinkėjų korupcija

Prieš rinkimus PAS lyderiai paskelbė prašymą, jog rinkėjai perliptų per savo nuoskaudas ir abejones bei išvengtų rizikos, kad jauni vyrai taps „patrankų mėsa (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino kruvinuose, nusikalstamuose karuose“.

M. Sandu taip pat perspėjo, jog prorusiška vyriausybė taptų „platforma, iš kurios prasidėtų hibridiniai išpuoliai prieš Europos Sąjungą“.

Prorusiško Patriotinio bloko vadovaujama opozicija tvirtina, jog dėl nutrauktų ryšių su Maskva lėtėja šalies ekonomika.

Opozicija pažadėjo pigesnes dujas, didesnes pensijas ir karinių pratybų valstybės teritorijoje uždraudimą.

„Pastarųjų ketverių metų negalima pavadinti normaliais“, – tvirtino opozicinio Alternatyvos bloko atstovas, Kišiniovo meras Ionas Cebanas (Jonas Čebanas). Jis pridūrė, jog šalyje dominuoja baimė, neapykanta ir susiskaldymas.

Prieš rinkimus prokurorai vos ne kasdien vykdė kratas, susijusias su „rinkėjų korupcija ir nelegaliu politinių partijų finansavimu“.

Prokuratūra paskelbė nuotraukas su konfiskuotų dolerių ir eurų krūvomis bei garso įrašus, kuriuose, teigiama, girdėti žmonės, kalbantys apie iš Maskvos gautus pinigus.

Tuo metu kitam prorusiškam blokui, vadovaujamam pareigūnų ieškomo oligarcho Ilano Shoro (Ilano Šoro), buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose.

I. Shoras pažadėjo 3 tūkst. dolerių (2,55 tūkst. eurų) moldavams, išeisiantiems į gatves protestuoti prieš valdančiuosius. Pastaruosius oligarchas kaltina „politiniu terorizmu“.

Dešimtys žmonių beveik kiekvieną dieną protestuoja priešais kalėjimą Kišiniove ir reikalauja paleisti, jų žodžiais, politinius kalinius, įskaitant vieną prorusišką gubernatorių, kalinamą už nelegalų I. Shoro partijos finansavimą.

Nestabilumo rizika

Analitikų nuomone, lemiamas veiksnys bus rinkėjų aktyvumas, ypač – didelės ir įtakingos diasporos, kuri dažniausiai balsuoja už PAS. Taip pat labai svarbus rinkėjų aktyvumas separatistiniame, daugiausia prorusiškame Padniestrės regione.

Dėl 101 parlamento vietos varžosi 23 politinės partijos bei nepriklausomi kandidatai.

Jei PAS laimės rinkimus, tačiau nesurinks parlamentinės daugumos, jai gali tekti sudaryti koaliciją su kitomis partijomis, o šios galėtų ES integracijai trukdyti iš vidaus.

Analitikas V. Pasha perspėjo, kad politinis nestabilumas po rinkimų taip pat pasitarnautų Rusijos interesams. Vis dėlto, daugumą sostinės moldavų traukia galimybės, kurios atsivertų dėl glaudesnių ryšių su Vakarų Europa.

„Noriu geresnės ateities, pabaigti studijas užsienyje ir sugrįžti į tokią Moldovą, kokia man patiktų“, – Kišiniove AFP teigė 21 metų Livia Melnoc (Livija Melnok).