Kremlius ir prorusiška opozicija šį sprendimą pasmerkė.

Prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) ne kartą kaltino Rusiją kišimusi į buvusios sovietinės respublikos, esančios šalia karo draskomos Ukrainos, reikalus.

Jos partija rugsėjį triuškinama persvara laimėjo parlamento rinkimus, išlaikydama mažą 2,4 mln. gyventojų turinčią šalį proeuropietiškame kelyje.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad naujasis kabinetas per pirmąjį posėdį pritarė kultūros centro įstatymo projektui.

Kultūros ministras Cristianas Jardanas (Kristianas Jardanas) pareiškė, kad centras „jokiu būdu nėra kultūrinis“.

„Tai buvo centras, kuriuo prisidengiant buvo vykdoma veikla, kuria siekta pakenkti Moldovos Respublikos suverenitetui“, – sakoma jo pareiškime.

Šiuo įstatymo projektu nutraukiamas 1998-ųjų Moldovos ir Rusijos susitarimas dėl kultūros centrų, lėmęs tokios rusų įstaigos įkūrimą Kišiniove 2009-aisiais.

Pasak vietos žiniasklaidos, 2023-iaisiais centre dirbo šeši Rusijos diplomatai.

„Labai gėda, kad Moldovos vadovybė ir toliau kursto priešiškumą mūsų šaliai“, – trečiadienį Maskvoje vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Čia galima tik pareikšti apgailestavimą“, – reaguodamas į įstatymo projektą sakė D. Peskovas.

Moldova vasarį paskelbė ketinanti uždaryti centrą.

Lieka neaišku, kada dėl šio įstatymo projekto balsuos parlamentas.

Prorusiška opozicinė socialistų partija įstatymo projektą pavadino „nauja rusofobiškos politikos išraiška“.

Vyriausybė „ir toliau griauna ilgalaikius Moldovos santykius su vienu svarbiausių jos strateginių partnerių“, pabrėžiama jos pareiškime.