Kai tik baigsis operacija "Moshtarak" ir koalicijos pajėgos pasitrauks į savo bazes, talibai vėl grįš ir perims kai kurių Afganistano dalių kontrolę. Tai teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto islamo ir terorizmo ekspertas Egdūnas Račius.

– Tai jau ne pirma tokio pobūdžio operacija prieš talibus, o ankstesnės buvo ne itin sėkmingos. Kaip manote, ar koalicija pasimokė iš ankstesnių klaidų ir ar šįkart galima tikėtis sėkmės?

– Laikinos sėkmės tikėtis, be abejonės, galima, nes kol vyks operacija ir šiek tiek laiko po jos maištininkai bus išsisklaidę ir nedrįs stoti į atvirą konfrontaciją su okupacinėmis pajėgomis. Tačiau šioms pasitraukus, tikėtina, kad antivalstybinės grupuotės sugrįš visu pajėgumu ir susidorojusios su Afganistano jėgos žinybų daliniais vėl įsiviešpataus.

Tad ilgalaikėje perspektyvoje kokios nors lemiamos sėkmės tikėtis neverta. Kita vertus, okupacinės pajėgos turėjo imtis ryžtingų (kad ir brangiai kainuojančių) veiksmų, kad pateisintų savo buvimą šalyje ir ypač papildomų pajėgų atvykimą. Tai įprastas jėgos demonstravimas, kuris turi prisidėti prie įvaizdžio, kad okupuojančios valstybės rūpinasi Afganistanu.

– Kokios taktikos imsis talibai, susidūrę su didelėmis koalicijos pajėgomis? Bandys trauktis ar slėptis ir laukti, kol baigsis operacija, ar imsis dar kokių nors gudrybių?

– Didžiausia išmintis – nežūti beprasmiškai. To maištininkai dabar akivaizdžiai ir siekia – jie pasklidę po Helmando provinciją, dalis galbūt pasitraukė dar toliau – į gretimas provincijas ir nesiima jokių didesnių pasipriešinimo veiksmų suvokdami, kad okupacinės pajėgos ilgai neišbus Mardžoje ir neišvengiamai pasitrauks į savo bazes.

– Ar pakaks vien išstumti talibus iš jų tvirtovės Mardžoje? Kokie turėtų būti tolesni koalicijos veiksmai?

– Užimti vien Mardžą yra beprasmiška – tai nėra joks strateginės reikšmės centras, kuriame valdžios pasikeitimas galėtų turėti lemiamą įtaką karo eigai provincijoje. Net sutelkti kokias nors didesnes investicijas nėra prasminga – nėra tam palankios demografinės urbanistinės aplinkos.

Bet kokia "atkūrimo" veikla turėtų apimti visą provinciją ir dar plačiau. Tik tuomet būtų galima tikėtis palenkti vietos gyventojus savo pusėn ir taip pasiekti, kad jie neberemtų maištininkų. Mardža yra reikšmingas, bet tik vienas iš gausybės rajonų, kuriems reikia dėmesio.