Gamtinė katastrofa Meksikos įlankoje gali turėti katastrofiškų padarinių Didžiajai Britanijai. Vyriausybė jau svarsto kraštutinius scenarijus.

Lūkesčiai žlugo

Naftai toliau plūstant iš žemės gelmių į Meksikos įlanką, bendrovė "British Petroleum" (BP) atsidūrė prie bedugnės krašto. Jos rinkos vertė sumažėjo perpus, ir jeigu naftos greitai nepavyks sustabdyti, bendrovei teks parduoti savo aktyvus. Didžiajai Britanijai toks scenarijus žada didelių nemalonumų.

Tokio kracho pasaulis dar nematė. Dar prieš 12 savaičių tarptautinė naftos milžinė BP užtikrintai laikėsi stambiausių pasaulio bendrovių sąrašo ketvirtoje vietoje. Metinio pardavimo suma siekė 246 mlrd. dolerių, rinkos vertė – daugiau nei 190 mlrd. dolerių, o pelnas atskaičius mokesčius – beveik 17 mlrd. dolerių per metus.

Draudimo įmonės ir pensijų fondai laikė BP saugiu rojumi ir drąsiai į ją investavo. Daugelis galvojo, kad bendrovei nebaisios jokios krizės. Jiems atrodė, kad BP turi neišsemiamus naftos ir pinigų rezervus.

Tačiau balandžio 20 d., kai Meksikos įlankoje sprogo BP naftos platforma "Deepwater Horizon", visi lūkesčiai žlugo. Bendrovė kelis kartus bandė sustabdyti iš gręžinio plūstančią naftą, bet bergždžiai. Šią savaitę Meksikos įlankos dugne buvo įtaisytas naujas gaubtas, kuris turėtų sulaikyti naftą. Bet ekspertai teigia, kad daugiau nei 60 tūkst. barelių naftos kasdien vis tiek patenka į jūrą.

Bankrotas – įmanomas

Viena didžiausių gamtinių katastrofų JAV istorijoje atnešė milžinišką žalą tiek aplinkai, tiek ekonomikai. Pasak ekspertų, nelaimės padarinių likvidavimas atsieis daugiau nei 60 mlrd. eurų. Tačiau naftai toliau plūstant, pavojus auga. Ne tik gamtai, bet ir pačiai BP, kuriai bankrotas jau nebėra neįmanomas.

Po avarijos naftos platformoje bendrovės rinkos vertė smuko perpus, patikimumo reitingai nusirito žemyn, o pasitikėjimas bendrovės vadovais išblėso. BP konkurentai, tokie kaip Prancūzijos "Total", jau ruošiasi išparduoti krizės ištiktos bendrovės aktyvus.

Siekdamas atremti konkurentų atakas, BP vadovas Tony Haywardas praėjusią savaitę važiavo į Artimuosius Rytus, kur įkalbinėjo valstybės turto fondų valdytojus pirkti bendrovės akcijų.

Smūgis valstybei

Didžiajai Britanijai jos stambiausios bendrovės krizė yra tikra katastrofa. Ypač dabar, kai premjeras Davidas Cameronas mažina išlaidas, siekdamas subalansuoti šalies biudžetą ir sumažinti skolas. Vyriausybė negali žiūrėti pro pirštus į BP žlugimą, todėl ėmėsi kurti atsarginį planus. Svarstomi įvairūs scenarijai: bendrovės bankrotas, padalijimas ir net dalinė nacionalizacija.

Vyriausybė sunerimusi ne tik dėl to, kad BP yra sukūrusi 10 tūkst. darbo vietų. Bendrovė kasmet į šalies biudžetą sumoka beveik 7 mlrd. eurų. Be to, jai priklauso nemaža dalis valstybės energetikos infrastruktūros.

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad daugelis Didžiosios Britanijos pensijų fondų priklauso nuo BP gerovės. Arba tiesiogiai, arba per stambius akcijų fondus, daugelis britų valdo po mažą bendrovės dalelytę.

Kai bendrovė pradėjo riedėti žemyn, smarkiai nukentėjo pensijų fondai, nebuvo išmokėti dividendai.

Londono meras Borisas Johnsonas įspėjo, kad naftos milžinės finansiniai rūpesčiai yra visos šalies problema.

Reputacija smuko

Kol kas ekspertai nedrįsta spėlioti, ar Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojams teks gelbėti BP, ar ji pati išsikapstys, sulaukusi valstybės turto fondų pagalbos. Daug priklauso nuo to, kaip greitai pavyks suvaldyti katastrofą.

Hamburge įsikūrusio energetikos informacijos centro EID ekspertas Raineris Wiekas tvirtino, kad tik šitaip bendrovė gali susigrąžinti finansų rinkų pasitikėjimą ir nuraminti JAV vyriausybę, kuri praėjusią savaitę pateikė naują ultimatumą, reikalaudama didesnio skaidrumo ir aiškumo BP veiksmuose.

Jungtinėse Valstijose atlikta apklausa rodo, kad amerikiečiai vertina BP beveik taip pat, kaip buvusį Irako diktatorių Saddamą Husseiną. Visuomenė piktinasi, kas BP nesilaikė povandeniniams gręžiniams taikomų saugumo reikalavimų ir neturėjo avarinio plano. Bendrovės vadovo T.Haywardo pažadai greitai sustabdyti naftą buvo tušti.

Kenčia turizmas ir žvejyba

Du BP bandymai įlankos dugne pastatyti gaubtą, kuris rinktų naftą ir perduotų ją į laivus, neatnešė lauktų rezultatų. Bandymas užkimšti gręžinį iš viršaus irgi buvo nesėkmingas.

Milijonai litrų naftos toliau plūdo į jūrą, o paviršiuje susidariusi dėmė išsiplėtė iki Beniliukso dydžio ir sukėlė didelį pavojų Meksikos įlankos pakrantės regionams. Ypač nukentėjo žvejybos ir turizmo sektoriai.

Bandydama bent iš dalies suvaldyti krizę, BP kasdien sumoka 100 mln. dolerių. Ekspertų skaičiavimais, kompensacijos už žalą gamtai, baudos ir nuostolių atlyginimas jai gali atsieiti 60 mlrd. dolerių.

Nauji pažadai

Tačiau tokie milžiniški skaičiai gąsdina ne visus. Kai kurie ekspertai tiki, kad BP sugebės išmokėti tokią sumą, nes galės tai padaryti ne iš karto, o per daugelį metų. Be to, Artimųjų Rytų valstybių turto fondai gali skirti bendrovei pinigų.

Pagrindinė BP užduotis šiuo metu yra sustabdyti naftą. Inžinieriai sugalvojo užkimšti gręžinį iš vidaus. Bendrovė tikisi, kad tai pavyks padaryti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje.

Tačiau ekspertai negali užtikrinti, kad šis planas pavyks. Tuomet BP gali būti priversta išparduoti dalį savo aktyvų – pavyzdžiui, naftos telkinius arba degalines. Toks scenarijus galėtų reikšti ir BP antrinės bendrovės Jungtinėse Valstijose bankrotą, ir dalinę nacionalizaciją Didžiojoje Britanijoje.