NATO nepritarė Kataro siekiui tapti Aljanso nare | kl.lt

NATO NEPRITARĖ KATARO SIEKIUI TAPTI ALJANSO NARE

  • 1

NATO trečiadienį nepritarė Kataro siekiui tapti šio Vakarų gynybinio aljanso nare ir pabrėžė, kad jo narės gali būti tik Jungtinės Valstijos ir Europos šalys.

Tai buvo atsakymas į Kataro gynybos ministro antradienio pareiškimą, kad jo šalies ilgalaikis tikslas yra prisijungti prie šio karinio bloko.

„Remiantis Vašingtono sutarties 10-uoju straipsniu, tik Europos šalys gali tapti NATO narėmis“, – sakė 29 narių Aljanso atstovas naujienų agentūrai AFP.

„Kataras yra vertingas ir ilgalaikis NATO partneris“, – pridūrė pareigūnas.

Praėjus lygiai metams nuo diplomatinio ginčo tarp Persijos įlankos valstybių pradžios, Kataro gynybos ministras Khalidas bin Mohamedas Al-Attiyah pareiškė, kad Kataras nori tapti visateise NATO nare.

„Šiuo metu Kataras yra viena svarbiausių valstybių regione pagal turimos ginkluotės kokybę“, – sakė ministras interviu karybai skirtam žurnalui „Altalaya“.

„Kalbant apie narystę NATO, mes esame svarbiausias Aljansui nepriklausantis jo sąjungininkas. Mūsų tikslas - tapti visateisiu nariu, jei mūsų partnerystė su NATO stiprės ir mūsų įsivaizdavimas teisingas“, – pridūrė Kh. M. al Attiyah.

Šis jo pareiškimas nuskambėjo gana sudėtingu regionui metu.

2017 metų birželio 5 dieną Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Egiptas nutraukė visus santykius su Kataru, kurį kaltina teroristų grupuočių finansavimu ir glaudžių ryšių su Iranu palaikymu.

Kiek vėliau šios šalys Katarui paskelbė prekybinį ir diplomatinį boikotą

Iš minėtų keturių šalių buvo išsiųsti Kataro piliečiai, o vienintelė šios valstybės sausumos siena su Saudo Arabija buvo uždaryta.

Diplomatinės pastangos išspręsti šią problemą buvusiame stabiliausiame arabų pasaulio regione kol kas rezultatų nedavė.

Geba bendradarbiauti nepaisydamos nuomonių skirtumų

NATO sąjungininkės gali stiprinti ryšius saugumo ir gynybos srityse, nors jų nuomonės įvairiais tarptautiniais klausimais, nuo prekybos ir ekonomikos iki Irano branduolinės programos, skiriasi, trečiadienį sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Taip, yra nuomonių skirtumų ir mes juos rimtai vertiname. Tačiau tuo pačiu metu NATO sugeba stiprinti savo transatlantinius ryšius saugumo srityje“, – pažymėjo jis, atsakydamas į žurnalisto klausimą, kaip Aljanso narių nuomonių skirtumai paveiks bendradarbiavimą sąjungininkių saugumo srityje.

Generalinis sekretorius priminė, jog Aljansą sudaro 29 valstybės abiejose Atlanto pusėse ir visos šios šalys turi savo istoriją, savo geografiją ir požiūrį į prekybą, ekologiją bei kitus dalykus, tačiau tai NATO nėra problema, nes istorija parodė, kad nepaisydamas visų vidaus nuomonių skirtumų Aljansas sėkmingai vykdo savo gynybos misiją.

„Tuo pačiu metu reikia prisiminti, kad mes ir anksčiau esame susidūrę su tokiais nuomonių skirtumais“, – sakė J. Stoltenbergas ir pažymėjo, kad dabartinė situacija Aljansui jokiu būdu nėra nauja.

„Tačiau vėl ir vėl matome, kad galime susivienyti esminiam NATO uždaviniui: ginti vieniems kitus nepaisant nuomonių skirtumų“, – pabrėžė jis.

NATO generalinis sekretorius pridūrė, jog „būtų gerai, jeigu šie nuomonių skirtumai galiausiai būtų įveikti“.

„Aš galvoju, kad įmanoma apriboti neigiamą (šių ginčų) poveikį NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.

Palaiko Italijos siekį palaikyti dialogą su Rusija

NATO sveikina Italijos pagalbą palaikant dialogą su Rusija, trečiadienį sakė Aljanso generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, atsakydamas į klausimą apie Italijos norą, kad būtų iš naujo svarstomos Rusijai taikomos sankcijos.

„Kai kalbama apie Rusiją, man atrodo svarbu pabrėžti, kad NATO dvejopai vertina santykius su Rusija ... Mums būtina stipri atgrasomoji priemonė, stipri gynyba drauge su politiniu dialogu, nes mes nesiekiame Rusijos izoliacijos“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Dėl šios priežasties aš sveikinu Italijos reikšmingą paramą mūsų dialogui su Rusija“, – pridūrė jis.

Aljanso generalinis sekretorius pabrėžė, kad jam atrodo svarbu tęsti šį dialogą, nors jis nėra paprastas.

J. Stoltenbergas priminė, kad neseniai įvyko Rusijos ir NATO tarybos posėdis. „Svarbu tęsti dialogą“, – pažymėjo jis.

„Manau, kad ekonominės sankcijos svarbios, nes jos aiškiai parodo, jog tai, ką Rusija padarė Ukrainoje, turi turėti pasekmių. Rusija turi pakeisti elgesį, tik tada sankcijos bus panaikintos“, – sakė jis.

Antradienį kalbėdamas apie Rusiją, kuriai taikomos ES sankcijos dėl Ukrainos krizės, naujasis Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė) sakė: „Skatinsime iš naujo svarstyti sankcijų sistemą.“

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

o

kam jas ginti jei jos jau nurasytos masonu.....

SUSIJUSIOS NAUJIENOS