NATO stiprybės testavimas

Neapsaugotas objektas

Kad taip atsitiktų, Kremliui visai nebūtina pradėti atviros invazijos į Baltijos valstybes, Suomiją ar Lenkiją – užtektų užpulti bent vieną NATO valstybei priklausantį svarbų gamtinį objektą.

Anot atlanticcouncil.org straipsnio „Kitas V. Putino žingsnis? Penki rusų puolimo scenarijai, kuriems Europa turi pasiruošti“ (angl. „Putin’s next move? Five russian attack scenarios Europe must prepare for“), Kremlius turi net penkis potencialius taikinius.

Keturi jų tiesiogiai susiję su jūra (trys jų yra Baltijos jūroje), o vienas tiesiogiai liečia Lietuvą.

Anot straipsnio autoriaus Richardo D. Hookerio jaunesniojo, pirmasis potencialus Rusijos taikinys galėtų būti Norvegijai priklausantis Svalbardo salynas.

Šis gamtos objektas yra neapsaugotas, o karo metu jam būtų labai sunku tiekti karinę pagalbą, tad tai – be galo viliojantis grobis, kurį prarijęs Kremlius ne tik išbandytų NATO valią, bet ir pagerintų savo padėtį Tolimojoje Šiaurėje.

Rusai – diskriminuojami?

1920 m. vasario 9 d. sudaryta tarptautine sutartimi buvo priimtos nuostatos, numatančios, kad ši apie 750 km į Šiaurę nuo žemyninės Norvegijos dalies nutolusi salų grupė yra Norvegijos dalis.

Tačiau tuo pat metu sutartimi buvo numatytas draudimas Svalbarde telkti karinę ginkluotę, kurti bazes ar kaip nors šią teritoriją naudoti karybai.

Sutartis taip pat leidžia prie jos prisidėjusių valstybių piliečiams Svalbarde vystyti komercinę ar kitokią nekarinę veiklą, o Rusija (anksčiau SSRS) prie jos prisijungė dar 1935 m.

Salynas yra retai apgyvendintas.

Septyniose vietovėse gyvena kiek mažiau nei 3 tūkst. gyventojų (apie 17 proc. jų – Rusijos Federacijos piliečiai), o anglis, varis, cinkas ir fosfatai yra viena juos čia atviliojusių priežasčių.

Nors salyne ir draudžiama karinė veikla, žurnalisto R. D. Hookerio jaunesniojo nuomone, ši vietovė yra labai gera platforma sekti Rusijos karinę veiklą Šiaurėje bei vykdyti kitą žvalgybinę veiklą, todėl jos praradimas susilpnintų NATO pozicijas kovoje dėl Arkties.

Straipsnyje taip pat minima, kad dar 2022 m. sausį, likus kelioms savaitėms iki vadinamosios specialios karinės operacijos Ukrainoje pradžios, buvo nutrauktas svarbus telekomunikacijų kabelis, jungęs salyną su žemyninę dalimi.

Neabejojama, kad tai komercinių Rusijos laivų „nuopelnas“, o pastaraisiais metais padaugėjo Rusijos valdžios skundų dėl tariamos jos piliečių šioje vietovėje diskriminacijos.

Planas B ir planas C

Antrasis potencialus Kremliaus taikinys galėtų būti Alandų salos Baltijos jūroje.

Nors dauguma salų gyventojų kalba švediškai, o pati vietovė formaliai priklauso Suomijai, salynas turi milžinišką autonomiją.

Alandai turi didelę reikšmę komercinei laivybai Baltijos jūroje bei komunikacijai ir taip pat yra demilitarizuoti, tad jų užėmimas leistų Rusijai padidinti savo tiek karinę, tiek komercinę, tiek politinę įtaką Baltijos jūroje, kuri sumažėjo prie NATO prisijungus Suomijai ir Švedijai.

Trečiasis potencialus Rusijos jūrinis taikinys – Švedijai priklausanti Gotlando sala Baltijos jūros viduryje.

Jos užėmimas suteiktų Rusijai oro ir jūrų pranašumą karyboje, sustiprintų Kaliningrado ir Rusijos Baltijos jūros laivyno saugumą bei leistų kelti tiesioginę grėsmę Švedijai ir kitoms regiono valstybėms.

Stiprus galvos skausmas

Kaliningrado sritis – be galo svarbi Rusijai siekiant išlaikyti komercinės ir karinės įtakos likučius Baltijos jūroje.

Tai bemaž vienintelis neužšąlantis Rusijos uostas Vakaruose, tačiau po SSRS žlugimo jį nuo žemyninės Rusijos dalies atskyrė bene 300 km.

Neabejotina, kad Kaliningrado klausimas kelia stiprų galvos skausmą Kremliaus šeimininkui, o šios dilemos išsprendimas suteiktų jam visokeriopą naudą.

Taip pat svarbus yra ir ideologinis dirgiklis.

Rusijos valdantieji beveik neslepia noro grąžinti Baltijos valstybių į Rusijos imperijos sudėtį.

R. D. Hookerio jaunesniojo straipsnyje taip pat aptartas Rusijos puolimo prieš Rytų Estiją scenarijus, o jų formalus pretekstas – siekis apginti etninius rusakalbius.

Tiesiogiai liečia Lietuvą

Anot straipsnio autoriaus, viena labiausiai tikėtinų Kremliaus atakų prieš NATO scenarijų būtų puolimas sausuma per Baltarusiją ir Pietinę Lietuvos dalį.

Kaip akcentuojama tekste, Lietuvos gynybos biudžetas yra „kuklus“ (angl. „modest“), taip pat – ir karinės jūrų pajėgos, kalbant apie flotilės dydį.

Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo atveju pati Kaliningrado įgula keltų tiesioginę grėsmę Lietuvos ir NATO užnugariui bei sąjungininkų oro ir jūros veiklos palaikymui, tačiau jo autorius neapžvelgė dar vienos grėsmės.

T. y., galimybės, kad Rusija gali pamėginti pakartoti Cchinvalio ir Krymo scenarijų bei pabandyti Klaipėdos mieste arba Kuršių nerijoje įkurti „nepriklausomas liaudies respublikas“.