„Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinimui“, – žurnalistams sakė JAV generolas Alexusas Grynkewichius (Aleksusas Grinkevičius), vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.
„Sąjungininkams stiprinant savo pajėgumus, Jungtinės Valstijos gali atitraukti pajėgas ir panaudoti jas kitiems pasauliniams prioritetams, todėl esu labai patenkintas dabartine situacija“, – pridūrė jis.
Šis netikėtas Vašingtono žingsnis žengtas po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) ginčo dėl karo Irane ir užklupo sąjungininkus nepasiruošusius.
Tačiau D. Trumpo administracija jau seniai kalbėjo Europos šalims, kad Jungtinės Valstijos siekia išvesti pajėgas, nes sutelkia dėmesį į kitas grėsmes visame pasaulyje.
„Turėtume tikėtis, kad ilgainiui, sąjungininkams stiprinant savo pajėgumus, JAV pajėgos bus perdislokuotos“, – sakė A. Grynkewichius.
„Tikrai negaliu nurodyti tikslaus laiko, tai bus kelerius metus trunkantis procesas“, - tvirtino jis.
Nors Europos NATO narės sumenkino JAV pasitraukimo poveikį, staigus pranešimo būdas sustiprino nerimą dėl D. Trumpo įsipareigojimų aljansui.
JAV prezidentas užsipuolė Europą dėl jos reakcijos į jo karą su Iranu ir ne kartą grasino, kad gali svarstyti galimybę pasitraukti iš NATO.
Europa sieks užglaistyti nesutarimus vėliau šią savaitę Švedijoje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame dalyvaus ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Aljansas ruošiasi liepą Turkijoje vyksiančiam viršūnių susitikimui su D. Trumpu, kuriame nori pademonstruoti padidėjusias Europos išlaidas gynybai, kad JAV lyderis liktų patenkintas.
(be temos)