Latvijoje jis laikomas didvyriu, tituluojamas Robinu Hudu, bet pats 31 metų mokslininkas nesijaučia atlikęs didelį žygdarbį. Išskirtiniame interviu "Vilniaus dienai" jis papasakojo apie savo misiją, "Matricą", kurioje gyvename, ir pavojus, tykančius internete.

Ši istorija prasidėjo praėjusiais metais, kai informacinių technologijų specialistas Ilmaras Poikanis atrado saugumo spragą Latvijos valstybinių pajamų tarnybos kompiuterinėje duomenų bazėje. Atsisiuntęs iš jos milžinišką kiekį duomenų, jis nesitikėjo, kad liks nepastebėtas. Bet niekas nepamatė didelio duomenų srauto. Atidaręs bylas, vyras pamatė valstybės tarnautojų ir valstybinių įstaigų vadovų atlyginimus. Šie skaičiai krizę išgyvenančioje šalyje jį apstulbino.

"Ne, man nekilo pavydas dėl tokių atlyginimų. Turiu savo verslą ir uždirbu netgi daugiau, – su šypsena sakė I.Poikanis. – Tiesiog pamačiau, kad valdžia skelbia apie atlyginimų mažinimą, bet ši taisyklė galioja ne visiems. Todėl ir nusprendžiau, kad visuomenė privalo tai žinoti."

Pasivadinęs "Matricos" herojaus Neo vardu, šių metų pradžioje jis paskelbė valdininkų ir valstybinių įmonių vadovų atlyginimus internete. Ši informacija sukėlė tikrą audrą Latvijos politinėje padangėje, visuomenėje kilo pasipiktinimo banga.

Paslaptingo įsilaužėlio paieškos atvedė policiją į Latvijos universiteto Dirbtinio proto laboratoriją, kurioje dirba I.Poikanis. Vyras buvo sulaikytas trims dienoms, paskui paleistas. Kol vyksta tyrimas, jam uždrausta palikti Latviją.

"Saugumo spragą radau atsitiktinai. Galbūt kas nors nusivils, bet Neo vadinti "hakeriu" būtų neteisinga, nes aš niekur neįsilaužiau. Kiekvienas, suprantantis, kaip veikia interneto adresų sistema, galėtų padaryti tą patį", – aiškino I.Poikanis.

Tačiau apie duomenų saugumą šis latvis žino kur kas daugiau negu dauguma interneto vartotojų. Štai kodėl jis buvo pakviestas į interneto valdymo forumą, kuris kitą savaitę vyks Vilniuje. Latvijos teisėsauga nusileido ir išrašė jam leidimą trumpam išvažiuoti.

– Žaibiškai išgarsėjote tiek Latvijoje, tiek už jos ribų. Ar tai kaip nors pakeitė jūsų gyvenimą? – paklausė dienraštis I.Poikanio.

– Galbūt tai nuskambės keistai, bet didelių permainų gyvenime nepajutau, ir nemanau, kad tai yra blogai. Taip, kartais nepažįstami žmonės pasisveikina su manimi gatvėje. Taip, aš pradėjau gauti daugiau pakvietimų draugauti socialiniuose tinkluose draugiem.lv ir facebook.com. Bet, atrodo, aš buvau psichologiškai tam pasiruošęs.

– Kas dažniau kviečia jus draugauti socialiniuose tinkluose – vyrai ar moterys?

– Neskaičiavau vyrų ir moterų santykio. Tarp mano draugų yra daug ir vyrų, ir moterų iš skirtingų amžiaus grupių. Labai įdomu, kad gaunu kvietimų draugauti iš kitų šalių "Facebooko" vartotojų. Žmonės iš viso pasaulio rašo, kad norėtų turėti savo Neo, kuris kovotų su sistema ir neteisybe.

– Galbūt po Neo istorijos gavote patrauklių darbo pasiūlymų?

– Iš žmonių, kurie nepriklauso jau pažįstamų būriui, jokių darbo pasiūlymų negavau. Bet mane kviečia dalyvauti įvairiuose renginiuose ir forumuose. Pavyzdžiui, Interneto valdymo forume, kuris vyks Vilniuje kitą savaitę.

Įdomu tai, kad daugelis Latvijos politinių partijų kaltina mane tuo, kad dalyvauju kažkokioje politinėje kampanijoje. Pavasarį buvo kalbų, kad šį rudenį dalyvausiu parlamento rinkimuose arba agituosiu už vieną ar kitą partiją. Bet iki šiol nieko panašaus neįvyko ir neįvyks. Jokių pasiūlymų iš partijų negavau. Pirma, aš negalvodamas atmesčiau tokius pasiūlymus, nes jau esu pasakęs, kad neturiu politinių motyvų. Ir antra, nė viena partija tikriausiai nenorėtų manęs matyti savo gretose, nes aš nedvejodamas atskleisčiau ir paviešinčiau visas joje vykstančias negeroves.

– Kodėl pasirinkote slapyvardį Neo? Ar šis pasaulis jums primena "Matricą" ir bandote iš jos ištrūkti?

– O jums neatrodo, kad gyvename sistemoje, panašioje į "Matricą"? Vienintelis skirtumas, kad mūsų nenaudoja kaip maitinimo elementų, bet negalite paneigti, kad mes palaikome sistemą tuo, ką darome ir kaip darome.

Žiniasklaida naudojama žmonių smegenims plauti, ir jeigu nebandysi aktyviai ieškoti tiesos, būsi pasmerktas tapti mažu varžteliu didelėje sistemoje. Nenoriu likusį gyvenimą būti sistemos vergas. Anksčiau buvo fizinė vergovė, o dabar atsirado nauja jos forma. Atrodo, žmonės yra laisvi, bet iš tikrųjų jie yra vergai ir daro tai, ką užprogramavo sistema: dirba, valgo, miega, įsisavina propagandą, paklūsta sistemai. Labai sunku ištrūkti iš šio užburto rato ir tapti tikrai laisvam.

– Latvijos universitete dirbate Dirbtinio proto laboratorijoje. Ką bandote sukurti?

– Dirbu su kalbos apdorojimo priemonėmis, ypač domiuosi didelės sintezės ir morfologiškai turtingomis kalbomis, tokiomis kaip baltų ir slavų kalbos. Tikiuosi, kad dirbtinis protas atvers naujų galimybių ir padarys mūsų pasaulį geresnį, ir niekas nesukurs žmonėms priešiškos sistemos "Skynet", kaip filme "Terminatorius" (juokiasi).

– Sakėte, kad tyrimai universitete yra jūsų pomėgis. O kas tuomet yra jūsų tikrasis darbas?

– Dirbu informacinių technologijų srityje. Kuriu programinę įrangą, bet įdomiausia mano specializacijos dalis yra interneto naujovės. Dabar esu pakviestas dalyvauti jau trečiame naujame projekte, pirmi du buvo sėkmingi.

Mano pirmas naujas interneto projektas buvo tinklalapis one.lv, kuriame dirbau trejus metus nuo pat pradžių.

– Ar Neo istorija padėjo jūsų verslui?

– Nežinau, galbūt ateityje kaip nors ir padės. Galbūt atsiras naujų įdomios veiklos galimybių. Juk susipažinau su daugybe naujų ir įdomių žmonių.

– Be mokslinių tyrimų, kokių dar pomėgių turite?

– Galbūt jus tai nustebins, bet visi mano pomėgiai susiję su informacinėmis technologijomis.

Pirma, eksperimentuoju ir ieškau būdų suskaitmeninti ir padaryti prieinamą Latvijos rašytinį kultūrinį palikimą. Tai nėra tik knygų ir laikraščių skaitmeninimas. Tikiu, kad radus tinkamus įrankius atsiras ir savanorių, kurie padarys tai, ko pasenusiais metodais nepajėgia įgyvendinti vyriausybės arba ES programos.

Antra, galvoju apie kitokį informacinių technologijų taikymą švietimo sistemoje. Viena užduočių yra sukurti sistemą, kuri leistų bendromis jėgomis kurti vadovėlius, kurie galės būti naudojami mokyklose, ir padaryti juos prieinamus nemokamai arba už minimalų mokestį įvairiais būdais ir formatais.

– Kitą savaitę Vilniuje dalyvausite konferencijoje, kurioje bus daug kalbama apie duomenų saugumą. Kokių patarimų duotumėte paprastam interneto vartotojui?

– Didysis brolis jus stebi. (Juokiasi.) Elektroninei komunikacijai plečiantis, internete paliekama vis daugiau asmeninės ir slaptos informacijos. Elektroninė komunikacija sekimą daro daug lengvesnį tiems, kurie tuo suinteresuoti. Jie gali surinkti tiek informacijos apie žmones, kiek anksčiau buvo tiesiog neįmanoma surinkti. Ir jiems labai padeda tai, kad žmonės patys pateikia šią informaciją.

Pamirškite apie privatumą, jeigu nenaudojate jokių techninių duomenų apsaugos priemonių. Pamirškite apie privatumą, jeigu skelbiate asmeninę informaciją ir nuotraukas socialiniuose tinkluose. Socialiniai tinklai yra aukso gysla policijai, ir ne tik jai. Galvokite apie internetą kaip apie tikrą viešą vietą – kad ir ką darytum, kas nors gali tai pamatyti ir įrašyti.