Žemės atmosferos teršimas klimato šiltėjimą sukeliančiomis dujomis labiausiai pasireiškia ten, kur temperatūra visą laiką svyruoja apie nulį laipsnių – pavyzdžiui, kalnų ledynų apačioje. Šveicarų mokslininkai nuolat matuoja savo ledynus, nes jie yra pagrindinių jų upių – tokių kaip Rona – ištakos. Tam jie dažniausiai matuoja ledyno storį tam tikrose vietose ir, deja, jis nuolat mažėja.

„Kai praėjusį rugsėjį įgręžėme šį stulpelį, ledo paviršius buvo maždaug virš galvos. Dabar šis ledas jau ištirpęs. Taigi, jis tirpti pradėjo dar praėjusį rudenį, o šiais metais sniego buvo mažai, todėl tirpsmas smarkiai pagreitėjo, nes artėja pirmoji sezono karščio banga“, – aiškino GLAMOS atstovas Matthias Hussas.

LNK stop kadras

Ledynai Alpėse, ir konkrečiai Šveicarijoje, kurioje yra daugiausia ledynų Europoje, traukiasi jau apie 170 metų. Tačiau iki 1980 metų tai vyko su pakilimais ir nuosmukiais. Bet dabar ledynas, ar bent jo apatinė dalis, nyksta akivaizdžiai.

„Kai prisimename maždaug prieš 30 metų, kai ledynai dar buvo geresnės būklės, per metus prarasdavome galbūt 4 metrus ledo, o dabar šis procesas labai paspartėjo. Per ekstremalius 2022 metus per vienerius metus nutirpo beveik 10 metrų“, – pasakojo M. Huss.

Europos Sąjungos klimato centras „Copernicus“ praėjusį mėnesį paskelbė, kad gegužė buvo antra šilčiausia gegužė pasaulyje, nors temperatūra Europoje buvo žemesnė už vidutinę temperatūrą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sveikas ledynas laikomas „dinamišku“, nes viršuje ant jo prišąla naujo ledo, o žemesniuose šlaituose jis tirpsta: tiek, kiek ledo masės prarandama apačioje, kompensuojama jos padidėjimu kalnų viršuje. Kai dėl klimato atšilimo ledas pradeda tirpti vis aukščiau, bendras ledo prieaugis sustoja. Manoma, kad dėl to ledyne atsiranda vis daugiau ertmių – kaip šveicariškame sūryje.

„Jei ledo viduje yra kanalų, kuriais cirkuliuoja oras, jis gali suformuoti dideles ertmes po ledu. Taigi, taip vyksta papildomas tirpsmas nuo ledyno pagrindo. Matome, kad jis spartėja dėl klimato kaitos, nes papildomos šilumos gauname ne tik iš viršaus, bet ir iš šonų“, – teigė GLAMOS atstovas.

Mūsų planeta sparčiai artėja prie 2015 metais Paryžiaus klimato susitarime nustatytos ribos – kad pasaulinė temperatūra neturėtų padidėti daugiau kaip pusantro laipsnio. Jei to padaryti nepavyks, net ir aukštuose kalnuose tai reikš, kad ledo liks tik pačiose kalnų viršūnėse, o galiausiai ir ten vasarą jis visai ištirps.