Nepatenkintųjų šou su ginklų pažvanginimais

Nepatenkintųjų šou su ginklų pažvanginimais

2025-09-07 12:00

Rugsėjo 3-iąją Pekino Tiananmenio aikštėje įvykęs karinis paradas oficialiai buvo skirtas 80-osioms Kinijos pergalės prieš Japoniją metinėms, tačiau tikrieji jo tikslai buvo daug platesni. Šiuo kariniu šou Pekinas siekė parodyti savo karinę galią ir siųsti signalą pasauliui, esą Vakarų hegemonija – ne vienintelė įmanoma tvarka.

Galia: parado žvaigžde tapusi balistinė raketa „DF-5C“ – grėsmė už dešimčių tūkstančių kilometrų esantiems taikiniams.
Galia: parado žvaigžde tapusi balistinė raketa „DF-5C“ – grėsmė už dešimčių tūkstančių kilometrų esantiems taikiniams. / G. Nakamura / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Perrašo istoriją

Pagrindinis veikėjas tądien buvo Xi Jinpingas, pasirodęs vilkintis pilką Mao Zedongo stiliaus eilutę vietoj įprasto vakarietiško kostiumo. Kinijoje vizualinė simbolika niekada nebūna atsitiktinė – Mao kostiumas pabrėžė Xi siekį įsirašyti į didžiųjų vadų galeriją ir tapti tautos vedliu.

Stovėdamas tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos diktatorių, Xi atrodė itin pasitikintis savimi ir paneigė pastaruosius mėnesius sklandžiusius gandus, kad su juo konkuruojantys kiti Kinijos komunistų klanai jį galbūt bando eliminuoti iš valdžios.

Pakeisti Xi siekia ir vyraujantį istorijos naratyvą. Anksčiau Kinijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas Mao Dzedongo pergalei pilietiniame kare 1949 m., o dabar Xi iškelia 1945 m. kaip nacionalinio atgimimo pradžią. Šis pasirinkimas sąmoningai nutyli nepatogias tiesas – kad Japoniją kapituliuoti privertė JAV branduoliniai smūgiai ar kad tuo metu Kinijai vadovavo ne komunistas, bet vėliau į Taivaną pasitraukęs Chiang Kai-shekas.

Xi siekia parodyti, kad Kinija visada buvo didžioji taikos gynėja, o šiandien ji tęsia šią misiją. Jo žodžiai „stabilumas ateina iš Kinijos, chaosas – iš Amerikos“ nuskambėjo kaip tiesioginė žinutė globaliam Pietų pasauliui, kurį Pekinas bando patraukti į savo pusę. Jei Vakarams ši retorika gali atrodyti kaip tuščia propaganda, Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse Pekino pareiškimai skamba kaip patraukli alternatyva Amerikos dominuojamiems Vakarams.

Geležiniai raumenys

Iš parade pristatyto Kinijos arsenalo ekspertai išsiskyrė tarpžemyninę balistinę raketą „DF-5C“. 32 m ilgio ir beveik 200 t sverianti raketa, skriejanti iki 20 tūkst. km, gali nešti iki dešimties atskirai nutaikomų branduolinių galvučių ir, tikėtina, skrieja tokiu greičiu, kad jos neįmanoma pasiekti dabartinės priešraketinės gynybos sistemoms.

Greta pristatyta raketa „DF-61“ – paleidžiama nuo mobilios platformos ji gali skrieti 8–10 tūkst. km ne tik iki Taivano ar Ramiojo vandenyno regiono, bet ir bet kurios pasaulio sostinės.

Ypač daug diskusijų sukėlė hipergarsinės priešlaivinės raketos „YJ-17“, „YJ-19“ ir „YJ-20“. Galėdamos išvystyti daugiau nei 6 tūkst. km/val. greitį, Ramiajame vandenyne esantį JAV lėktuvnešį jos pasiektų vos per kelias minutes. Vakarų ekspertai teigia, kad šių raketų perimti beveik neįmanoma, o jų dislokacija kelia rimtą grėsmę JAV laivynui.

Pirmą kartą buvo pademonstruoti bepiločiai povandeniniai aparatai „AJX002“ ir „HSU100“. Pirmasis, 18–20 m ilgio, skirtas žvalgybai, o antrasis – masyvesnis, dvigubai didesnio skersmens (iki 3 m) – gali būti naudojamas kaip nepilotuojamas minininkas. Kinija šiuo metu įgyvendina didžiausią pasaulyje povandeninių dronų programą, testuodama penkis skirtingus jų tipus.

Dar vienas akcentas – lazeriniai ginklai „LY-1“, pristatyti kaip sistemos, galinčios sunaikinti dešimtis tūkstančių kartų brangesnes raketas ar dronus. Danguje praskriejęs naujasis ankstyvojo perspėjimo lėktuvas „KJ-600“, skirtas lėktuvnešiams, turėtų tapti Kinijos „Fujian“ laivo ginkluote.

Tarp naujovių išsiskyrė tankas ir paramos mašina „Type-100“ – ketvirtos kartos šarvuotoji technika. Šie 35–40 tonų svorio tankai ginkluoti 105 mm kalibro patranka, mažesnį šarvų apsaugos lygį kompensuoja aktyviosios gynybos kompleksas, o išvystytas kulkosvaidžio modulis gali apsaugoti nuo dronų atakų.

„Type-100“ paramos mašina aprūpinta sudėtingu sensorių rinkiniu, įskaitant RLS ir integruotą droną. Ji atlieka ne tik ugnies paramos vaidmenį, bet teikia informaciją apie taikinius ir atlieka gynybos nuo dronų vaidmenį. Abiejų mašinų įgulos nariai naudoja akinius su papildyta realybe, leidžiančius matyti aplinką, pvz., iš drono ar kitos mašinos.

Pristatė įpėdinę

Xi Jinpingas demonstravo savo karinę galią, o Kim Jong-unas – galimą įpėdinę, vos vaiko amžių išaugusią paauglę Ju-ae. Mergaitė po truputį virsta nauju nuo 1948 m. Šiaurės Korėją valdžiusių Kimų dinastijos veidu.

Griežtai kontroliuojama Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida neskelbė pranešimų apie jokius diktatoriaus vaikus, tačiau prieš kelerius metus Ju-ae kartu su tėvu dalyvavo raketų bandymo ceremonijoje, jos atvaizdas pradėtas spausdinti ant pašto ženklų, o pati mergaitė vadinama gerbiamąja dukra.

Vakarų publicistai šią trijulę ir prie jų besišliejančius Irano vadovus vadina Nepatenkintųjų ašimi.

Pietų Korėjos žvalgyba tvirtina, kad Kim Jong-unas ir jo žmona Ri Sol-ju turi tris vaikus: sūnų, gimusį 2010 m., dukrą, gimusią 2013 m., kuri, kaip manoma, yra Ju-ae, ir 2017 m. gimusį vaiką, kurio lytis nepatvirtinta.

Sandoris ar dovana?

Trečiasis spektaklio Pekine veikėjas – Vladimiras Putinas, atrodo, jau prisijaukinęs savo naująją kompaniją. Dar amžiaus pradžioje jis galėjo puikuotis greta G7 šalių lyderių, o šiandien jo pasaulis susitraukė iki trijulės, kurioje daugumą sudaro Azijos atstovai. Vakarų publicistai šią trijulę ir prie jų besišliejančius Irano vadovus vadina Nepatenkintųjų ašimi.

Svarbiausia žinia, kurią V. Putinas parsivežė iš Pekino, – susitarimas dėl dujotiekio „Sila Sibiri 2“, kuriuo kasmet Kiniją turėtų pasiekti 50 mlrd. kub. m dujų, išgaunamų Jamalo pusiasalyje.

Tačiau ekonominė šio projekto nauda Maskvai labai abejotina. 2019 m. Rusija Europai ir Turkijai pardavė 165 mlrd. kubų dujų, už 1 tūkst. kub. m uždirbdama iki 155 dolerių. Šiandien dujotiekiu „Sila Sibiri 1“ tiekiamos dujos atneša vos 70–80 dolerių, o naujuoju maršrutu tiekiamos dujos, anot ekspertų, bus dar pigesnės.

Be to, neaišku, kas apmokės daugiau nei 3 000 km ilgio dujotiekio statybą, kurios vertė gali siekti 70 mlrd. dolerių. „Komercinius klausimus spręsime vėliau“, – sandorį miglotai komentavo „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris ir patvirtino, kad Pekinas išsiderėjo sau palankesnes sąlygas.

Kinija šiuo projektu siekia sumažinti priklausomybę nuo Artimųjų Rytų ir JAV suskystintųjų dujų, tačiau kartu nesutinka tapti priklausoma nuo Rusijos. Todėl ji diversifikuoja tiekimą – importuoja dujas ir iš Turkmėnistano, Mianmaro, investuoja į atsinaujinančiąją energetiką. Rusija neturi pasirinkimo: praradusi Europos rinką, ji priversta atsigręžti į Pekiną. Tai rodo, kad „Sila Sibiri 2“ Maskvai yra daugiau geopolitinis nei ekonominis projektas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra