Spalį ir lapkritį D. Trumpas netikėtai užsipuolė šią Vakarų Afrikos valstybę, sakydamas, kad Nigerijoje vykstant daugybei ginkluotų konfliktų krikščionys susiduria su „egzistencine grėsme“, kuri neva prilygsta genocidui.
Vieni palankiai vertino šį diplomatinį puolimą, tačiau kiti teigė, kad jis didina religinę įtampą daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje, kurios praeityje jau būta religinio smurto laikotarpių.
„Neseniai kilęs diplomatinis konfliktas su Jungtinėmis Valstijomis iš esmės išspręstas tvirtai ir pagarbiai bendradarbiaujant, o jo kulminacija – sustiprinta Amerikos ir Nigerijos partnerystė“, – sakė Nigerijos informacijos ministras Mohammedas Idrisas (Mohamedas Idrisas) sostinėje surengtoje metų pabaigos spaudos konferencijoje.
Nigerijos vyriausybė ir nepriklausomi analitikai nesutinka su smurto šalyje įvardijimu kaip religinio persekiojimo – šiuo naratyvu jau seniai naudojasi Jungtinių Valstijų ir Europos dešinieji krikščionys, taip pat Nigerijos separatistai, kurie palaiko lobistinę veiklą Vašingtone.
Šio mėnesio pradžioje Nigerija priėmė JAV Kongreso delegaciją, tačiau Nigerija tebėra įtraukta į Vašingtono šalių, keliančių ypatingą susirūpinimą dėl įtariamų religijos laisvės pažeidimų, sąrašą.
Praėjusią savaitę Nigerija pateko tarp šalių, kurioms taikomi D. Trumpo administracijos nustatyti vizų ir imigracijos apribojimai.
Tačiau atrodo, kad esama ženklų, jog stiprėja bendradarbiavimas saugumo srityje: analitikai taip pat stebi JAV žvalgybinių skrydžių virš žinomų džihadistų bastionų miškuose padažnėjimą.
Ginkluoti konfliktai šalyje yra kompleksiniai ir juose žūsta tiek musulmonai, tiek krikščionys civiliai, dažnai neišskiriant jų.
Nigerija susiduria su ilgalaikiu džihadistų konfliktu šiaurės rytuose, taip pat šiaurės vakaruose su ginkluotomis vadinamųjų „banditų“ gaujomis, kurios plėšia kaimus ir vykdo pagrobimus siekdamos išpirkos.
Šalies centre dažnai kyla susirėmimai tarp daugiausia musulmonų piemenų ir daugiausia krikščionių ūkininkų, tačiau, ekspertų teigimu, smurtas yra susijęs su žeme ir ištekliais, o ne su religija.
Kalbėdamas su žurnalistais, M. Idrisas taip pat gynė neseniai sudarytą pagalbos susitarimą, pagal kurį Vašingtonas skirs 2,1 mlrd. dolerių (1,79 mlrd. eurų), o Valstybės departamentas tai apibūdino kaip išskiriamą „didelį akcentą krikščionių tikėjimu paremtos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų skatinimui“.
„Kiekvienas Nigerijos gyventojas bus šio susitarimo naudos gavėjas“, – sakė M. Idrisas.
Naujausi komentarai