Ma­ra­tas Il­ja­so­vas
Praė­ju­si sa­vai­tė Len­ki­jos po­li­ti­kams ne­bu­vo itin ma­lo­ni. Tau­tos at­min­ties ins­ti­tu­to (TAI) Ty­ri­mų sky­riaus va­do­vas Da­riu-s­zas Gab­re­las pa­tvir­ti­no, kad iš ar­chy­vų din­go svar­būs Ru­si­jos kal­tę dėl Ka­ty­nės žu­dy­nių įro­dan­tys do­ku­men­tai.

KGB ir SSRS ko­mu­nis­tų par­ti­jos do­ku­men­tų, su­si­ju­sių su Len­ki­jos pi­lie­čių su­šau­dy­mu Ka­ty­nės miš­ke, ko­pi­jos Ru­si­jos pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­no nu­ro­dy­mu bu­vo per­duo­tos len­kų va­do­vui Le­chui Wa­łę­sai 1992 m. Anuo­met ban­dy­da­mas vi­sam pa­sau­liui įro­dy­ti sa­vo de­mok­ra­tiš­ku­mą Ru­si­jos va­do­vas ne­tgi pa­siū­lė pri­dė­ti šiuos do­ku­men­tus svars­tant by­lą dėl ko­mu­nis­tų nu­si­kal­ti­mų.

„Mes ne­ga­li­me jų ras­ti", - Len­ki­jos Sei­mui tvir­ti­no D.Gab­re­las. Ty­rė­jas pri­pa­ži­no, kad do­ku­men­tų nie­kas ne­ma­tė jau dve­jus me­tus. Ins­ti­tu­to dar­buo­to­jai iš pra­džių ma­nė, kad jie iš­siųs­ti į Len­ki­jos pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­ją, bet vė­liau išaiš­kė­jo, kad jų ten nė­ra.

Ta­čiau skan­da­lo len­kams kol kas pa­vyks­ta iš­veng­ti. Mat dar nie­kas, iš­sky­rus TAI dar­buo­to­jus, ne­ži­no nei kiek do­ku­men­tų ­din­go, nei jų svar­bos. Be to, ne­blės­ta vil­tis, kad jie at­si­ras. „Nie­kas ne­kal­ba apie tai, kad do­ku­men­tai din­go. Pro­ku­ro­ras D.Gab­re­las sa­kė, kad ins­ti­tu­to dar­buo­to­jai ne­ran­da Ru­si­jos ar­chy­va­ro Ru­dol­fo Pi­cho­jos pa­tvir­tin­tų ko­pi­jų", - die­ną po D.Gab­re­lo su­si­ti­ki­mo su de­pu­ta­tais dip­lo­ma­tiš­kai iš­si­suk­ti mė­gi­no TAI at­sto­vas spau­dai Andr­ze­jus Ar­se­niu­kas.

Pa­vo­gė ru­sų šni­pai

Vis dėl­to ti­kė­tis ste­buk­lo, Ru­si­jos spe­cia­lių­jų tar­ny­bų eks­per­to Jev­ge­ni­jaus Li­ma­re­vo nuo­mo­ne, ne­ver­ta. Prie do­ku­men­tų din­gi­mo, jo tei­gi­mu, ga­lė­jo pri­si­dė­ti Ru­si­jos spe­cia­lio­sios tar­ny­bos. To­kia iš­va­da, pa­sak eks­per­to, per­ša­si vien iša­na­li­za­vus spau­dą. Įtar­ti­na, kad Ru­si­jos val­džios kont­ro­liuo­ja­mo­je ži­niask­lai­do­je šiam įvy­kiui skir­ta la­bai daug dė­me­sio.

„Anks­čiau, prieš dve­jus me­tus, kai pa­si­ro­dė pir­mos ži­nu­tės, kad pra­din­go do­ku­men­tai, Ru­si­jo­je į tai be­veik nie­kas ne­su­rea­ga­vo (nors len­kų spau­do­je tai bu­vo ra­šy­ta), o da­bar vi­siš­kai prie­šin­gai", - tei­gė jis dien­raš­čiui. Anot J.Li­ma­re­vo, ypač ak­cen­tuo­ja­ma, kad to­kių at­ve­jų bū­ta ir anks­čiau.

Ru­si­jos spe­cia­lio­sio­se tar­ny­bo­se šal­ti­nių tu­rin­tis eks­per­tas tvir­ti­no, kad nau­jie­na apie Ka­ty­nės by­los do­ku­men­tų din­gi­mą bu­vo pa­reng­ta žval­gų ir jų nu­ro­dy­mu iš­pla­tin­ta per agen­tū­ras. „Yra rim­tų prie­lai­dų ma­ny­ti, jog Už­sie­nio žval­gy­bos tar­ny­ba (UŽT) suin­te­re­suo­ta, kad šis klau­si­mas bū­tų svars­to­mas Ru­si­jos ži­niask­lai­do­je", - tei­gė eks­per­tas. To­kiu bū­du, pa­sak J.Li­ma­re­vo, žval­gai tar­si vie­šai at­si­skai­to už nu­veik­tus dar­bus.

Per­se­kio­jo liu­dy­to­jus

Įro­dy­mų, kad do­ku­men­tus iš TAI ir Len­ki­jos pre­zi­den­tū­ros pa­vo­gė ru­sų šni­pai, nė­ra. Ta­čiau taip ma­ny­ti ver­čia įvy­kių ei­ga. Kai prieš dve­jus me­tus pa­si­ro­dė pir­mos ži­nu­tės, kad din­go do­ku­men­tai, tam ne­bu­vo skir­ta daug dė­me­sio, nes juos dar rei­kė­jo su­nai­kin­ti ar iš­vež­ti į Ru­si­ją. Da­bar, kai tai gal­būt jau pa­da­ry­ta, in­for­ma­ci­ja pra­dė­jo ro­dy­tis ga­nė­ti­nai daž­nai, o len­kų po­li­ti­kams ten­ka ją ko­men­tuo­ti ir aiš­kin­tis.

Šio skan­da­lo at­gar­siai Len­ki­jo­je ne­nu­tils dar il­gai. Juk ša­lis iš es­mės pra­ra­do ga­li­my­bę įro­dy­ti pa­sau­liui sa­vo tie­są ir įvyk­dy­ti tei­sin­gu­mą. „Kad UŽT pui­kiai įvyk­dė B.Jel­ci­no ir kom­pa­ni­jos nu­si­kal­ti­mų pėd­sa­kų su­nai­ki­ni­mo ope­ra­ci­ją, siau­ra­me žval­gų ra­te kal­bė­ta jau prieš me­tus", - ti­ki­no J.Li­ma­re­vas. Pa­sak jo, yra pa­grin­do ma­ny­ti, kad spe­cia­lių­jų tar­ny­bų dar­buo­to­jai tu­rė­jo gal­vo­je bū­tent šių do­ku­men­tų pa­gro­bi­mą.

Be to, eks­per­to tei­gi­mu, at­kreip­ti­nas dė­me­sys į tai, kad Ru­si­jo­je prieš me­tus ar dve­jus bu­vo ak­ty­viai per­se­kio­ja­mi as­me­nys, su­si­ję su Ka­ty­nės by­la. Ke­li ne­pa­lau­žia­mi liu­dy­to­jai pa­veik­ti tie­sio­giai: vie­nam ant gal­vos „nu­kri­to" ply­ta, ki­tą už­puo­lė gat­vė­je „chu­li­ga­nai", tre­ti ga­vo Fe­de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ny­bos (FST) pa­rei­gū­nų nu­ro­dy­mą nu­sto­ti vyk­dy­ti an­ti­ru­siš­ką agi­ta­ci­ją. Ke­lis liu­dy­to­jus FST ne­tgi pa­vy­ko už­ver­buo­ti. „Da­bar jie ak­ty­viai dir­ba, bet jau prieš Len­ki­ją", - tei­gė eks­per­tas.

Ty­ri­mas ne­da­vė re­zul­ta­tų

Dėl Ka­ty­nės miš­ke su­šau­dy­tų 22 tūkst. len­kų ka­ro be­lais­vių iki pat praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio ru­sai kal­ti­no Adol­fo Hit­le­rio val­do­mą Vo­kie­ti­ją. Tik­ 1990 m. pir­mas ir pa­sku­ti­nis SSRS pre­zi­den­tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas pri­pa­ži­no, kad ma­si­nes len­kų žu­dy­nes įvyk­dė sovietų slaptoji tarnyba (NKVD). Po šių žo­džių Ru­si­jos ka­ro pro­ku­ra­tū­ra su Len­ki­jos at­sto­vais pra­dė­jo 14 me­tų tru­ku­sį ty­ri­mą. Ta­čiau 2004 m. jis bu­vo nu­trauk­tas. Nu­si­kal­ti­mas, anot Ru­si­jos pro­ku­ro­rų, kva­li­fi­kuo­ti­nas kaip įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mas, o kal­ti­ni­mų neva nė­ra kam pa­teik­ti, nes da­ly­vių ne­bė­ra tarp gy­vų­jų.

Len­ki­jos ty­rė­jai ne­te­ko ža­do, bet ran­kų ne­nu­lei­do. Įro­dy­ti, kad už 1940 m. įvyk­dy­tą ma­si­nį su­šau­dy­mą kas nors tu­ri at­sa­ky­ti, len­kai sie­kia per tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas. „Pa­sau­lis tu­ri pri­pa­žin­ti šį nu­si­kal­ti­mą ge­no­ci­du, o žu­vu­sių­jų pa­li­kuo­niai gau­ti kom­pen­sa­ci­jas", -
sa­vo po­žiū­rį dės­to Var­šu­va.

Toks po­sū­kis by­lo­je Krem­liui ne­bū­tų pa­lan­kus, nes pri­pa­ži­nus vie­ną Jo­si­fo Sta­li­no lai­kais ko­mu­nis­tų įvyk­dy­tą nu­si­kal­ti­mą, teks pri­pa­žin­ti vi­sus, o tai gre­sia mil­ži­niš­ko­mis iš­mo­ko­mis nu­ken­tė­ju­siesiems. Kaip kar­tą ra­šė Len­ki­jos dien­raš­tis „Nie", sta­li­niz­mo au­ko­mis SSRS ta­po 50 mln. žmo­nių. „No­rint at­si­skai­ty­ti su vi­sais ar­ti­mai­siais, - iro­niš­kai tę­sia laik­raš­tis, - neuž­tek­tų vi­sos ša­lies naf­tos, du­jų, auk­so, ni­ke­lio, iko­nų ir net ju­ve­ly­ri­nio pa­vel­do - Fa­bergé kiau­ši­nių."

---

KATYNĖS BYLA

Ka­ty­nė - tai tik vie­na iš ke­lių vie­to­vių, ku­rio­se NKVD su­šau­dė len­kus, po Len­ki­jos ka­pi­tu­lia­ci­jos Adol­fui Hit­le­riui ir Jo­si­fui Sta­li­nui 1939 m. pa­te­ku­sius į SSRS ne­lais­vę. Pir­mą kar­tą ma­si­niai len­kų ka­rių ka­pai Ka­ty­nė­je bu­vo at­ras­ti 1943 m. ba­lan­dį.

Apie ra­di­nį Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bė vie­šai pa­skel­bė pa­sau­liui 1943 m. ba­lan­džio 13 d. ir pa­reiš­kė pa­gei­da­vi­mą, kad ku­ri nors tarp­tau­ti­nė ins­ti­tu­ci­ja im­tų­si tir­ti ma­si­nius ka­pus. Nie­kam ne­pa­ro­džius ini­cia­ty­vos, Vo­kie­ti­ja pa­ti su­da­rė tarp­tau­ti­nę ko­mi­si­ją.

Prie įvai­rių ša­lių ži­no­mų moks­li­nin­kų iš­va­dų bu­vo pri­dė­ti vie­tos gy­ven­to­jų pa­ro­dy­mai, ku­riais pa­tvir­ti­na­mos len­kų ka­ri­nin­kų žu­dy­nės.

1944 m., kai per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą SSRS fron­tas pa­si­stū­mė­jo į va­ka­rus, bu­vo su­da­ry­ta spe­cia­lio­ji ko­mi­si­ja. Jai va­do­va­vo aka­de­mi­kas Ni­ko­la­jus Bur­den­ka. Ta­čiau na­ciams teis­ti įsteig­tas Niurn­ber­go tarp­tau­ti­nis tri­bu­no­las neink­ri­mi­na­vo šio nu­si­kal­ti­mo hit­le­ri­nin­kams.

1959 m. ko­vo 3 d. KGB va­do­vas Alek­sand­ras Še­le­pi­nas pir­ma­jam Ko­mu­nis­tų par­ti­jos Cent­ro ko­mi­te­to sek­re­to­riui Nikitai Chruščiovui nu­siun­tė slap­tą raš­tą, ku­ria­me bu­vo pa­tvir­tin­tas len­kų ka­ro be­lais­vių su­šau­dy­mo fak­tas.

Iki pat 1990 m. šį nu­si­kal­ti­mą SSRS mė­gi­no su­vers­ti fa­šis­ti­nei Vo­kie­ti­jai. 1990 m. nu­skam­bė­jus SSRS pre­zi­den­to Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo pa­reiš­ki­mui, SSRS, vė­liau Ru­si­jos ir Len­ki­jos pra­dė­jo bend­ra­dar­biau­ti tir­da­mos by­lą. Ta­čiau 2004 m. dar­bas nu­trū­ko. Iš Ru­si­jos ar­chy­vuo­se esan­čių 247 by­los to­mų, Len­ki­jos at­sto­vai ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti tik su 67-iais.

Iš 22 tūkst. so­vie­ti­nių la­ge­rių mės­ma­lė­je din­gu­sių len­kų ka­ri­nin­kų, po­li­ci­nin­kų ir vals­ty­bės tar­nau­to­jų 7 tūkst. li­ki­mas iki šiol ne­ži­no­mas.