Lenkų viltį įvykdyti teisingumą dėl Katynės žudynių galėjo sužlugdyti Rusijos žvalgai

Praėjusi savaitė Lenkijos politikams nebuvo itin maloni. Tautos atminties instituto (TAI) Tyrimų skyriaus vadovas Dariu-szas Gabrelas patvirtino, kad iš archyvų dingo svarbūs Rusijos kaltę dėl Katynės žudynių įrodantys dokumentai.
KGB ir SSRS komunistų partijos dokumentų, susijusių su Lenkijos piliečių sušaudymu Katynės miške, kopijos Rusijos prezidento Boriso Jelcino nurodymu buvo perduotos lenkų vadovui Lechui Wałęsai 1992 m. Anuomet bandydamas visam pasauliui įrodyti savo demokratiškumą Rusijos vadovas netgi pasiūlė pridėti šiuos dokumentus svarstant bylą dėl komunistų nusikaltimų.
„Mes negalime jų rasti“, – Lenkijos Seimui tvirtino D.Gabrelas. Tyrėjas pripažino, kad dokumentų niekas nematė jau dvejus metus. Instituto darbuotojai iš pradžių manė, kad jie išsiųsti į Lenkijos prezidento kanceliariją, bet vėliau išaiškėjo, kad jų ten nėra.

Tačiau skandalo lenkams kol kas pavyksta išvengti. Mat dar niekas, išskyrus TAI darbuotojus, nežino nei kiek dokumentų dingo, nei jų svarbos. Be to, neblėsta viltis, kad jie atsiras. „Niekas nekalba apie tai, kad dokumentai dingo. Prokuroras D.Gabrelas sakė, kad instituto darbuotojai neranda Rusijos archyvaro Rudolfo Pichojos patvirtintų kopijų“, – dieną po D.Gabrelo susitikimo su deputatais diplomatiškai išsisukti mėgino TAI atstovas spaudai Andrzejus Arseniukas.

Pavogė rusų šnipai

Vis dėlto tikėtis stebuklo, Rusijos specialiųjų tarnybų eksperto Jevgenijaus Limarevo nuomone, neverta. Prie dokumentų dingimo, jo teigimu, galėjo prisidėti Rusijos specialiosios tarnybos. Tokia išvada, pasak eksperto, peršasi vien išanalizavus spaudą. Įtartina, kad Rusijos valdžios kontroliuojamoje žiniasklaidoje šiam įvykiui skirta labai daug dėmesio.
„Anksčiau, prieš dvejus metus, kai pasirodė pirmos žinutės, kad pradingo dokumentai, Rusijoje į tai beveik niekas nesureagavo (nors lenkų spaudoje tai buvo rašyta), o dabar visiškai priešingai“, – teigė jis dienraščiui. Anot J.Limarevo, ypač akcentuojama, kad tokių atvejų būta ir anksčiau.
Rusijos specialiosiose tarnybose šaltinių turintis ekspertas tvirtino, kad naujiena apie Katynės bylos dokumentų dingimą buvo parengta žvalgų ir jų nurodymu išplatinta per agentūras. „Yra rimtų prielaidų manyti, jog Užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT) suinteresuota, kad šis klausimas būtų svarstomas Rusijos žiniasklaidoje“, – teigė ekspertas. Tokiu būdu, pasak J.Limarevo, žvalgai tarsi viešai atsiskaito už nuveiktus darbus.

Persekiojo liudytojus

Įrodymų, kad dokumentus iš TAI ir Lenkijos prezidentūros pavogė rusų šnipai, nėra. Tačiau taip manyti verčia įvykių eiga. Kai prieš dvejus metus pasirodė pirmos žinutės, kad dingo dokumentai, tam nebuvo skirta daug dėmesio, nes juos dar reikėjo sunaikinti ar išvežti į Rusiją. Dabar, kai tai galbūt  jau padaryta, informacija pradėjo rodytis ganėtinai dažnai, o lenkų politikams tenka ją komentuoti ir aiškintis.
Šio skandalo atgarsiai Lenkijoje nenutils dar ilgai. Juk šalis iš esmės prarado galimybę įrodyti pasauliui savo tiesą ir įvykdyti teisingumą.
„Kad UŽT puikiai įvykdė B.Jelcino ir kompanijos nusikaltimų pėdsakų sunaikinimo operaciją, siaurame žvalgų  rate kalbėta jau prieš metus“, – tikino J.Limarevas. Pasak jo, yra pagrindo manyti, kad specialiųjų tarnybų darbuotojai turėjo galvoje būtent šių dokumentų pagrobimą.
Be to, eksperto teigimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rusijoje prieš metus ar dvejus buvo aktyviai persekiojami asmenys, susiję su Katynės byla. Keli nepalaužiami liudytojai paveikti tiesiogiai: vienam ant galvos „nukrito“ plyta, kitą užpuolė gatvėje „chuliganai“, treti gavo Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnų nurodymą nustoti vykdyti antirusišką agitaciją. Kelis liudytojus FST netgi pavyko užverbuoti. „Dabar jie aktyviai dirba, bet jau prieš Lenkiją“, – teigė ekspertas.

Tyrimas nedavė rezultatų

Dėl Katynės miške sušaudytų 22 tūkst. lenkų karo belaisvių iki pat praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio rusai kaltino Adolfo Hitlerio valdomą Vokietiją. Tik 1990 m. pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pripažino, kad masines lenkų žudynes įvykdė sovietų slaptoji tarnyba (NKVD). Po šių žodžių Rusijos karo prokuratūra su Lenkijos atstovais pradėjo 14 metų trukusį tyrimą. Tačiau 2004 m. jis buvo nutrauktas. Nusikaltimas, anot Rusijos prokurorų, kvalifikuotinas kaip įgaliojimų viršijimas, o kaltinimų neva nėra kam pateikti, nes dalyvių nebėra tarp gyvųjų.
Lenkijos tyrėjai neteko žado, bet rankų nenuleido. Įrodyti, kad už 1940 m. įvykdytą masinį sušaudymą kas nors turi atsakyti, lenkai siekia per tarptautines organizacijas. „Pasaulis turi pripažinti šį nusikaltimą genocidu, o žuvusiųjų palikuoniai gauti kompensacijas“, – savo požiūrį dėsto Varšuva.
Toks posūkis byloje Kremliui nebūtų palankus, nes pripažinus vieną Josifo Stalino laikais komunistų įvykdytą nusikaltimą, teks pripažinti visus, o tai gresia milžiniškomis išmokomis nukentėjusiesiems. Kaip kartą rašė Lenkijos dienraštis „Nie“, stalinizmo aukomis SSRS tapo 50 mln. žmonių. „Norint atsiskaityti su visais artimaisiais, – ironiškai tęsia laikraštis, – neužtektų visos šalies naftos, dujų, aukso, nikelio, ikonų ir net juvelyrinio paveldo – Fabergé kiaušinių.“