Omane prasidėjo Irano ir Jungtinių Valstijų derybos

Prieš derybas Teheranas pareiškė esąs pasirengęs gintis, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė atmesti karinių veiksmų galimybę.

Tai pirmosios derybos nuo tada, kai praėjusių metų birželį per Islamo Respublikos 12-os dienų karą su Izraeliu JAV subombardavo Irano branduolinius objektus.

Irano delegacijai vadovauja užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, o JAV – specialusis prezidento D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas.

Iranas tvirtina, kad Omano tarpininkaujamos derybos bus skirtos tik jo branduolinei programai, o JAV taip pat nori aptarti Teherano paramą regiono karinėms grupuotėms ir jo balistinių raketų programą.

„(Teheranas yra – ELTA) visiškai pasirengęs ginti šalies suverenitetą ir nacionalinį saugumą nuo bet kokių pernelyg didelių Jungtinių Valstijų reikalavimų ar avantiūrizmo. Iranas į diplomatiją žengia atmerktomis akimis ir gerai prisimindamas praėjusius metus. Mes dalyvaujame derybose sąžiningai ir tvirtai giname savo teises“, – kalbėjo A. Araghchi.

Irano užsienio ministras pabrėžė, kad derybos turi būti teisingos.

„Įsipareigojimų turi būti laikomasi. Lygiateisiškumas, abipusė pagarba ir abipusiai interesai nėra retorika – tai yra būtinybė ir ilgalaikio susitarimo pagrindas“, – sakė ministras.

Ketvirtadienį Iranas pažymėjo turįs „pareigą nepraleisti jokios progos pasinaudoti diplomatija“, siekiant išsaugoti taiką, ir išreiškė viltį, kad Vašingtonas dalyvaus diskusijose „atsakingai, realistiškai ir rimtai“.

JAV delegacija ketina įvertinti „nulinės branduolinės galios“ galimybę Iranui, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, įspėdama, kad D. Trumpas be diplomatijos turi ir daug kitų pasirinkimų.

Regione dislokuotos didelės JAV karinio jūrų laivyno pajėgos

Susitikimas vyksta praėjus vos mėnesiui po visame Irane nuvilnijusios protestų bangos prieš šalies teokratinį režimą, kuris, pasak žmogaus teisių organizacijų, susidorodamas su demonstracijomis nužudė tūkstančius šalies piliečių.

„Jie eina į derybas“, – ketvirtadienį apie Iraną sakė D. Trumpas.

„Jie nenori, kad mes jiems smogtume, mes turime didelį laivyną, kuris ten plaukia“, – pridūrė JAV prezidentas, turėdamas galvoje lėktuvnešį ir jį lydinčias pajėgas, kurias ne kartą vadino „armada“.

D. Trumpas iš pradžių grasino imtis karinių veiksmų prieš Teheraną dėl represijų prieš protestuotojus ir net žadėjo demonstrantams, kad „pagalba jau pakeliui“.

Tačiau pastarosiomis dienomis jis daugiausia kalba apie būtinybę užkirsti kelią Irano branduolinei programai, kuri, Vakarų vertinimu, yra skirta atominės bombos gamybai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį transliuotame interviu radijui „SiriusXM“ sakė, kad D. Trumpas „neatmeta nė varianto“.

„Jis kalbės su visais, bandys pasiekti, ką gali, nenaudodamas karinių priemonių, o jei manys, kad karas yra vienintelis variantas, galiausiai pasirinks jį“, – sakė JAV viceprezidentas.

JAV į regioną yra nusiuntusios karinio jūrų laivyno pajėgas su lėktuvnešiu „USS Abraham Lincoln“ priešakyje.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ citavo šaltinį, teigusį, kad šiose derybose dalyvaus ir JAV karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose vadas.

Iranas ne kartą žadėjo, kad jei bus užpultas, atsakys smogdamas JAV karinėms bazėms.

„Esame pasirengę gintis, o JAV prezidentas turi pasirinkti tarp kompromiso ir karo“, – Irano armijos atstovo generolo Mohammado Akraminia žodžius ketvirtadienį citavo valstybinė televizija.

Generolas įspėjo, kad JAV regioninės karinės bazės Iranui būtų lengvi taikiniai.