Retas vizitas

Briuselio ir ES naujienas nušviečiančio portalo „Euractiv“ vyresnysis redaktorius Sarantis Michalopoulos gavo retą progą apsilankyti Šv. Kotrynos vienuolyne Egipte. Čia gyvenantys vienuoliai reiškė gilų nerimą dėl ateities.

Sinajaus kalno papėdėje stovintis graikų ortodoksų vienuolynas – viena seniausių aktyvių krikščionybės maldos vietų. Jai iškilo egzistencinė grėsmė, mat Egipto teismas nusprendė konfiskuoti vienuolyno turtą. Šis žingsnis sukėlė nuo Atėnų iki Briuselio nuvilnijusią nerimo bangą.

Teismo sprendimas, kuriuo numatoma, kad vienuolynas gali tęsti savo religinę veiklą, bet neturi nuosavybės teisių į savo žemę, Graikijos pareigūnų buvo apibūdintas kaip menkai užmaskuotas bandymas pasisavinti šventą vietą prisidengiant valstybės kontrole.

Manoma, kad šis nutarimas priimtas nagrinėjant bylą, kurią pateikė asmenys, susiję su Musulmonų brolija – islamistų judėjimu, įkurtu Egipte trečiajame XX a. dešimtmetyje ir žinomu dėl savo siekio integruoti islamo principus į Vyriausybės darbotvarkę.

„Vienuolynas išgyveno imperijas ir invazijas, – sakė vienas iš S. Michalopoulo kalbintų vienuolių. – Meldžiamės, kad jis išgyventų ir tai.“

Teisiniai klausimai

Įkurtas VI a. ir UNESCO pripažintas išskirtinės visuotinės vertės vieta, Šv. Kotrynos vienuolynas kasmet pritraukia daugiau nei 100 tūkst. piligrimų ir turistų. Jame saugomos neįkainojamos Bizantijos ikonos, mozaikos ir viena reikšmingiausių ankstyvųjų krikščionių rankraščių kolekcijų.

Graikijos Vyriausybei ir Ortodoksų Bažnyčiai ši vieta yra daugiau nei istorinis paminklas – tai gyva religinė institucija, turinti glaudžių kultūrinių ir dvasinių ryšių su Graikija. Vienuolyno likimas Atėnuose tapo politiškai jautriu klausimu.

Užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis praėjusią savaitę Kaire susitiko su Egipto diplomatijos vadovu Badru Abdelatty. G. Gerapetritis siekė sumažinti įtampą ir pakartojo Graikijos poziciją, kad vienuolyno nuosavybė nėra derybų objektas.

Graikų baimes taip pat kursto paralelės su 2020 m. įvykusiu Stambulo Sofijos soboro, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pavertimas mečete. Šis žingsnis Graikijoje sulaukė itin didelio neigiamo atgarsio.

Po G. Gerapetričio ir B. Abdelatty susitikimo įvairios žiniasklaidos priemonės, įskaitant „Reuters“, AFP, „France 24“, „Deutsche Welle“, skelbė, kad Egiptas pasižadėjo saugoti Šv. Kotrynos vienuolyno statusą.

Tačiau CNA (angl. „Catholic News Agency“, liet. „Katalikų naujienų agentūra“) į susidariusią situaciją žvelgia kiek giliau. Pasak Sinajaus kalno arkivyskupo ir Šv. Kotrynos vienuolyno abato Damiano, nuo 1980 m. vienuolynas pateikė 71 nuosavybę įrodančius dokumentus, išsaugojo įvairius tai esą patvirtinančius oficialius kvitus. Tačiau Egiptas reguliariai atsisako pripažinti, kad vienuolyno teritorija priklauso vienuoliams. Arkivyskupas Damianas išreiškė nusivylimą, kad su vienuoliais dabar elgiamasi taip, tarsi jie neteisėtai būtų užėmę žemę ir jų būtų prašoma mokėti už jos naudojimą.

Vienuolynas išgyveno imperijas ir invazijas.

Vienuolyno teisinis atstovas Christos Kompiliris CNA aiškino, kad derybos dėl teisinio statuso truko devynis mėnesius ir buvo beveik baigtos, bet staiga nutrūko prieš pat susitarimo pasirašymą. Kaip tik tada buvo priimtas teismo sprendimas, prieštaraujantis šio susitarimo esmei. Ch. Kompiliris perspėjo, kad šis sprendimas leidžia Egiptui susigrąžinti turtą, jei vienuoliai kada nors išvyks dėl bet kokių priežasčių. Vėliau jų ir vienuolyno tolesnis likimas esą galėtų priklausyti nuo nenuspėjamų politinių ar administracinių sprendimų.

Geopolitinė pusiausvyra

Žvelgiant iš diplomatinės arenos perspektyvų, ginčas kilo kaip tik tuo metu, kai Egiptas ir Graikija stiprina bendradarbiavimą rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Šios valstybės pasirašė dvišalius jūrų susitarimus,  prieštaraujančius Turkijos ambicijoms regione, ir pradėjo bendrą projektą, skirtą žaliajai energijai perduoti iš Egipto į Europą per Graikiją.

Atėnai ir Kairas pastaraisiais metais taip pat glaudžiai bendradarbiavo valdydami migracijos srautus iš Šiaurės Afrikos. Jų partnerystė sustiprėjo 2019 m., Turkijai ir Libijai pasirašius jūrų susitarimo memorandumą, kuriuo siekta apibrėžti ekonomines zonas gamtinių dujų žvalgybai. Graikija ir Egiptas atmetė šį Turkijos ir Libijos susitarimą kaip neteisėtą ir atsakydamos į tai 2020 m. pasirašė savo susitarimo memorandumą dėl jūrų sienų.

G. Gerapetričio misija Kaire buvo diplomatiškai subtili. Jis privalo ginti vienuolyno teisinį statusą ir kartu palaikyti gerus santykius su Egiptu – pagrindiniu Graikijos strateginiu sąjungininku dažnai neramiame rytiniame Viduržemio jūros regione.

Graikijos diplomatiniai šaltiniai vis akcentuoja, kad Atėnai nesileis į kompromisus dėl nuosavybės klausimo, nes, kaip pabrėžiama, Šv. Kotrynos vienuolynas saugo nepakeičiamą kultūros paveldą.

Gegužės pradžioje Egipto prezidentas Abdelis Fattah el-Sisi patikino Graikijos premjerą Kyriaką Mitsotakį, kad Egiptas nekeis vienuolyno statuso – šis įsipareigojimas įtvirtintas bendroje dviejų tautų strateginėje deklaracijoje.

Tačiau pasitikėjimą pakirto Kairo delsimas ratifikuoti šią deklaraciją iki jau minėto abejotino teismo sprendimo. Jį paskelbus, Egipto prezidentūra kartojo savo įsipareigojimą išsaugoti vienuolyno unikalų ir šventą religinį statusą, tačiau vis tiek vengė minėti nuosavybės klausimus.

Spaudimas Europoje

Graikijos opozicinės partijos spaudžia konservatorių Vyriausybę laikytis griežtos pozicijos ir įspėja, kad diplomatinė nesėkmė gali turėti vidaus politinių padarinių. Šios vietos reikšmė – manoma, kad tai vieta, kur Dievas apsireiškė Mozei degančiame krūme, – didina nacionalinį ir religinį rezonansą.

Graikijos atstovas Europos Parlamente (EP) Nikolas Farantouris netgi paragino įšaldyti 4 mlrd. eurų ES lėšų, skirtų Egiptui. „EP pritarėme šiems pinigams migracijos srautams valdyti ir Egipto administracinėms paslaugoms modernizuoti, laikantis pagarbos žmogaus teisėms ir religinėms bendruomenėms“, – akcentavo jis „Euractiv“.

Europos Komisija patvirtino leidiniui, kad atidžiai stebi įvykius. ES atstovas spaudai teigė, jog Egipto valdžia neseniai patikino Europos diplomatus, kad sprendimas neriboja vienuolių prieigos ir pirmą kartą oficialiai apsaugos vienuolyno teritoriją.

Tačiau su Egipto teismo sprendimu susipažino ir „Reuters“ naujienų agentūra, o pasak jos, remiantis perskaitytu dokumentu, ortodoksų vienuoliai iš tiesų buvo įpareigoti atlaisvinti kelis žemės sklypus, įskaitant vynuogynus ir sodus, esančius greta vienuolyno teritorijos. Juos vienuoliai naudojo metų metus.

Užvertos durys

Po teismo sprendimo dvidešimt vienuolyne gyvenančių vienuolių laikinai uždarė jo duris lankytojams. Jie nugrimzdo į maldą tikėdamiesi, kad diplomatija – tiek dieviškoji, tiek politinė – gali išsaugoti tai, kas išliko šimtmečius.

„Vienuolynas išliko per šimtmečius ir jam nėra ko bijoti“, – S. Michalopoului sakė vienas iš vienuolių.

„Ar būsime svečiai savo namuose?“ – nerimo nesugebėjo nuslėpti kitas vienuolis.

CNA teigimu, yra veiksmų, liudijančių, kad Egipto prezidentas siekia Šv. Kotrynos vienuolyno rajoną paversti visiškai turistine vieta. Taip esą siekiama ne tik finansinės naudos, bet ir užkirsti kelią vienuolynui tapti nepriklausomu subjektu, panašiu į naująjį Vatikaną.