Strateginė nepriklausomybė

Europos Komisija su koncorciumu „SpaceRISE“ pasirašė koncesijos sutartį dėl IRIS² infrastruktūros. Tai žymi svarbų posūkį ES kosmoso politikoje – pirmą kartą taip ryžtingai siekiama sumažinti priklausomybę nuo JAV technologijų. Kaip pabrėžė Europos Komisijos vykdomoji viceprezidentė technologiniam suverenumui, saugumui ir demokratijai Henna Virkkunen: IRIS² yra ne tik technologinis pasiekimas – tai Europos ambicijų ir vienybės įrodymas.

Prancūzijos tarpžinybinis IRIS² ir GOVSATCOM koordinatorius Jean-Pierre Diris interviu „Polytechnique Insights" leidiniui paaiškino projekto strateginę logiką: tenkindama savo strateginius, karinius ir vyriausybės poreikius Europa neturi kliautis neeuropiečiais. „Krizių metu IRIS² užtikrins saugų ryšį mūsų ambasadoms, mūsų ginkluotosioms pajėgoms operacijų vietose ir mūsų vyriausybės tarnyboms“ sakė jis.

Karas Ukrainoje itin gerai atskleidžia projekto strateginę reikšmę. Pasak „Die Welt“, likus valandai iki Rusijos plataus masto invazijos, hakerių antpuolis buvo paralyžiavęs JAV bendrovės „Viasat“ palydovus, svarbiausią Ukrainos kariuomenės komunikacijų ryšį.

Be to, 2022 m., po Rusijos diktatoriaus branduolinių grasinimų, Elonas Muskas teiravosi tuometinio JAV prezidento administracijos atstovų apie ukrainiečių fronte naudojamas „Starlink“ stoteles.

Netrukus jis nurodė vyresniajam „SpaceX“ inžinieriui nutraukti ryšio teikimą tokiose vietovėse kaip Chersono sritis, kurią tuo metu Ukraina bandė atkovoti. „Gavęs įsakymą, vienas iš „Starlink“ inžinierių pasakė, kad „mes turime tai padaryti“, ir darbuotojai išjungė mažiausiai šimtą „Starlink“ terminalų“, rašė „Reuters“, remdamasis trimis neįvardintais šaltiniais.

Šis amerikiečių verslininko sprendimas paveikė ir kitas okupuotas teritorijas, ypač dalį Donecko srities. Ukrainos kariuomenės atstovas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patarėjas ir dar du šaltiniai patvirtino „Reuters“, kad gynybos pajėgos susidūrė su staigiu ryšio nutraukimu. Šiemet liepos pabaigoje Ukrainos pajėgos pranešė, kad vienu metu pustrečios valandos „Starlink“ neveikė visame fronto ruože.

Tokie precedentai parodė, kaip kritiškai svarbu turėti nepriklausomas komunikacijų sistemas.

2024 m. duomenimis, didžiausias „Starlink“ naudotojų skaičius yra JAV, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje. Planuojama, kad 2035 m. Europoje bus 658 tūkst. „Starlink“ naudotojų. O kol kas tik Vokietijoje ir Prancūzijoje kartu yra apie 140 tūkst. „Starlink“ naudotojų, bendrai Europoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje – 18 proc. visų „Starlink“ vartotojų.

Pranašumas per inovacijas

IRIS² sistema siekia ne tiesiog kopijuoti „Starlink“, bet ją technologiškai pralenkti. J.-P. Diris pokalbyje su „Polytechnique Insights“ atskleidė svarbų technologinį skirtumą: „IRIS² turės 264 palydovus žemojoje Žemės orbitoje, 1200 km aukštyje, ir 18 palydovų vidutinėje Žemės orbitoje, 8000 km aukštyje“. Palyginti, „Starlink“ jau turi 7000 palydovų ir planuoja išdėstyti iš viso 42 tūkst. žemojoje Žemės orbitoje“.

Skirtingai nuo „Starlink“, kuris apsiriboja tik žemąja orbita, IRIS veiks kaip daugioorbitinis tinklas – palydovai skris tiek žemosios, tiek vidutinėje orbitos aukštyje, 1200 ir 8000 km atstumu nuo Žemės. Anot „Die Welt“, IRIS bus pirmasis tinklas, kurio atskiri komponentai keisis duomenimis lazeriais – ir taip duomenis perduos šimtu kartų greičiau nei „Starlink“.

Itin svarbus aspektas – saugumas. „Duomenys bus siunčiami tik į penkis buvimo taškus žemėje, visus esančius Europoje. Šis sprendimas leis išvengti priklausomybės nuo nekontroliuojamos žemės infrastruktūros“, – aiškino J.-P. Diris.

IRIS² palydovai bus „visiškai perprogramuojami, ypač perjungiant į 6G“, kas leis jiems prisitaikyti prie ateities technologijų.“

Europiečių projekto vystytojai sako išskirtinį dėmesį skiriantys kokybei. „Die Welt“ kalbino Brėmene įsikūrusios kompanijos OHB inžinierių Jeaną Lorenzą, patikinusį: 18 būsimos IRIS flotės objektų bus pagaminta Brėmene, pasitelkus „varginantį rankų darbą“. Tai kardinaliai skiriasi nuo „Starlink“ strategijos, kai JAV šiaurės vakaruose, Redmonde, esančiame fabrike palydovai gaminami konvejerių būdu iš paprastų medžiagų, tad iš anksto aišku: bus daug broko.

„Starlink“ strategija – kiekis, o ne kokybė. Kiekvienas iš jų dažnai veikia tik maksimaliai penkis metus. Jei vienas įrenginys sugenda, spragą greitai užpildo kitas. Daugelis jų dabar skrieja aplink planetą kaip šiukšlės“, – amerikiečių požiūrio ydas apibūdino „Die Welt“.

Finansinis modelis

IRIS² projektas grindžiamas ambicingu viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliu. 2024 m. gruodį pasirašyta dvylikos metų koncesijos sutartimi sukuriama viešojo ir privataus sektorių partnerystė, siekiant iki 2030 m. užtikrinti tiek vyriausybinio, tiek komercinio ryšio poreikius.

„Koncesijos sutartis – 10,6 mlrd. eurų vertės, 60 proc. – Europos viešosios lėšos, likusius 40 proc. skiria trys konsorciumo nariai“, – aiškino J.-P. Diris. Anot „Die Welt“, ES skiria 6 mlrd. eurų – didžiausią dalį, apie 550 mln. eurų – iš Europos kosmoso agentūros ESA, likusią sumą turi finansuoti privatusis sektorius. Didžiausias privatusis investuotojas – prancūzų kosmoso įmonė „Eutelsat“ su maždaug 2 mlrd. eurų.

Koncorciumą „SpaceRISE“ sudaro trys europinių palydovų tinklų operatoriai – Liuksemburgo SES SA, „Eutelsat SA“ iš Prancūzijos ir Ispanijos „Hispasat S.A.“, kuriuos palaiko pagrindinė europiečių subrangovų komanda iš palydovinių komunikacijų ekosistemos, įskaitant „Thales Alenia Space“, OHB, „Airbus Defence and Space“, „Telespazio“ ir kt.

Paleidimo iššūkiai

Vienas didžiausių IRIS² iššūkių – iškelti palydovus į orbitą. Europos tradicinis sprendimas – „Ariane“ raketos, pakylančios iš Prancūzijos Gvianos – yra brangus ir neefektyvus.

Vokietijos žiniasklaida rašo apie planuojamą revoliucinį sprendimą – nauja paleidimo platforma būtų įrengta Šiaurės jūroje, 350 km nuo Žemutinės Saksonijos krantų.

Iš perstatyto krovininio laivo startuotų mažos raketos, vadinamos mikroleidėjais. Šie 7 m ilgio skraidymo aparatai (palyginimui – „Ariane 6“ ilgis 60 m) į jūrą būtų gabenami patalpinti į konteinerį. Platformoje jie būtų pastatomi vertikaliai, pripildomi kuro ir paleidžiami, greičiausiai su vienu palydovu.

Spaudžia laikas ir erdvė

Tačiau IRIS² susiduria su rimtu iššūkiu. Planuojama, kad komunikacinių palydovų tinklas pradės veikti 2030 m. – bent jau ne anksčiau. Pirmasis „Starlink“ palydovų skrydis į kosmosą buvo 2009 m. – šiandien europiečiai įvertina savo nedovanotino delsimo kainą. Įsiveržimu žeme prasidėjęs karas Ukrainoje labai greitai persikėlė į dangų – tik „Starlink“ dėka ukrainiečiai jau netrukus galėjo komunikuoti tiek būdami apkasuose, tiek su užnugariu. Ruoštis galimai Rusijos agresijai Vakarai galėtų daug ramiau, jei žinotų, kad turi nuo geopolitinės konjuktūros ir kitapus Atlanto vyraujančių nuotaikų nepriklausantį ryšį.

Kitas aspektas – kosmoso erdvė sparčiai tirštėja. Skaičiuojama, kad kas savaitę pakyla bent pusšimtis naujų palydovų – ne tik E. Musko, bet ir iš Kinijos, Indijos bei kitų šalių. Kai kuriuose aukščiuose tiesiog sudėtinga gauti pageidaujamą vietą savajam palydovui.

Be JAV, rimtas iššūkis ateina ir iš Kinijos, kuri praėjusių metų pabaigoje pradėjo diegti „Guowang“ („nacionalinis tinklas“) palydovų sistemą, apimsiančią 13 tūkst. palydovų.

Europiečiams svarbūs ir aplinkosaugos klausimai. „Gyvavimo pabaigoje suyrantys palydovai taip pat kelia problemų, ypač dėl aliuminio oksido dalelių susidarymo, kas galėtų paveikti ozono sluoksnį“, – sakė J.-P. Diris. Šiuo metu kosmose skrieja bent 400 sugedusių „Starlink“ palydovų. Ekspertas pabrėžia europinio modelio privalumus: „Europa su IRIS² pasirinko labai tvarų modelį: mažiau nei 300 objektų, kiekvienas su dešimties metų gyvavimo trukme“.

Priešingai, su keliomis dešimtimis tūkstančių palydovų, kurių gyvavimo trukmė bent perpus trumpesnė, rizikos, kokios jos bebūtų, žymiai padidės.

J.-P. Diris pabrėžia technologinį pranašumą: IRIS² taip pat leis sukurti daug mažesnius ir galingesnius elektronikos komponentus. Palydovai veiks pagal 5G technologijų standartus – tai reiškia, kad vartotojai galės sklandžiai pereiti nuo įprastų mobiliojo ryšio bokštų prie palydovinio interneto ir atvirkščiai, nepajutę skirtumo.

Dėl radijo bangų stygiaus kosmose ekspertas nesijaudina: Europa jau turi užtikrintas teises naudoti reikalingas radijo bangas. „IRIS² išplės du jau veikiančius europiečių palydovų tinklus – „OneWeb“ (žemosios orbitos palydovų sistema, kurią 2023 m. perėmė „Eutelsat“) ir „O3b mPOWER“ (vidutiniojoje orbitoje veikiantis tinklas, priklausantis Liuksemburgo SES), kurie anksčiau užsiregistravo sau palankias radijo dažnių teises kosmose.

IRIS² projektas simbolizuoja Europos technologinio suverenumo siekius. Tai ne tik technologinis sprendimas, bet ir geopolitinis pareiškimas: Europa nebeplanuoja kliauti savo strateginės infrastruktūros priklausomybe nuo trečiųjų šalių. „Šiandien mes ne tik pradedame palydovų projektą. Mes pradedame viziją – stipresnės, labiau sujungtos ir atsparesnės Europos viziją“, – yra pasakęs už ES gynybą ir kosmoso reikalus atsakingas komisaras Andrius Kubilius. IRIS² tapo šios vizijos technologiniu įgyvendinimu.