Galite mane vadinti paranojiku, bet...
Vienas istorikas-geopolitikas pastebėjo, kad po Pirmojo pasaulinio karo populiariausia tema revanšu alsavusios Vokietijos aludėse buvo geopolitika. XX a. dešimtą dešimtmetį jei ne Rusijos aludės, tai bent jau viešoji erdvė buvo persismelkusi išvedžiojimais apie geopolitiką, o knygynuose netrūko ir iki šiol netrūksta nei specialistų, nei pseudospecialistų kūrinių šia tema.
Pastabomis apie iki šiol Rusijoje vyraujantį revanšizmą taip pat nieko nenustebinsiu. "SSRS žlugimas – didžiausia geopolitinė amžiaus katastrofa", – sakė buvęs prezidentas ir vis dar galingiausias šalyje žmogus Vladimiras Putinas.
Vis dėlto svarbiausia, Rusija rado naują ideologiją – "mes išskirtinė civilizacija ir galybė, o aplink visur priešai, ypač Vakaruose". Nenustebinsiu tvirtindamas, kad nacių ideologijos apakinti vokiečiai save taip pat laikė išskirtiniais, kuriems lemta išgelbėti arijų rasę, kartu ir pasaulį. Rasistiniai išpuoliai jau tapo Rusijos kasdienybe. O jei kas tiki, kad pasaulinė ekonominė krizė privers Maskvą atsigręžti į Vakarus, turėtų prisiminti, kad Didžioji depresija tapo nacių tramplinu į valdžią.
1935 m. Vokietija užėmė demilitarizuotą Reino zoną, 2008 m. Rusija – Pietų Osetiją ir Abchaziją. 1938-aisiais Berlynas įvykdė Austrijos anšliusą, vėliau Sudėtų ir visos Čekoslovakijos aneksiją. Logiška seka būtų tokia: Maskva prisijungs Baltarusiją, vėliau reikalaus Krymo ir visos Ukrainos?
Taip, istorinis determinizmas ne kartą save kompromitavo, o skirtumų tarp tarpukario Vokietijos ir dabartinės Rusijos apstu. Todėl tikiuosi, kad visa tai tėra paranojiški svaičiojimai. Linksmų švenčių ir gerų 2009-ųjų...
Naujausi komentarai