Valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa parodė, kad „Vieningoji Rusija“ renka 49,4 proc. balsų – maždaug tiek pat, kiek ir per ankstesnius rinkimus 2021 metais.
Komunistų partija ir nacionalistinė LDPR gavo atitinkamai 14,2 ir 10,7 proc. balsų.
Paskutiniąją griežtai kontroliuojamų parlamento rinkimų dieną Ukraina paleido dronų bangas į Maskvą ir jos apylinkes, per kurias žuvo du žmonės ir užsidegė naftos perdirbimo gamykla, pranešė pareigūnai. Rusija pažadėjo atkeršyti Ukrainai už šias atakas.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad tai buvo didžiausia ataka prieš Maskvą nuo tada, kai Kremlius 2022 metais pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak jo, išpuoliui panaudota apie 1 600 dronų, iš kurių 450 buvo nukreipti tiesiai į sostinę.
Kremliaus šeimininkas penktadienį apkaltino Ukrainą bandymu trukdyti balsavimui, tačiau Kyjivas į šį kaltinimą neatsakė. Ukraina šiuos Rusijos rinkimus pavadino farsu.
Rinkimų Rusijoje laisvumą nuolat kritikuoja ir Vakarai.
Šie parlamento rinkimai buvo pirmieji Rusijoje nuo 2022 metų, kai ji pradėjo puolimą Ukrainoje. Nors staigmenų nesitikima, jie gali atskleisti visuomenės nuotaikas dėl karo.
Plačiai prognozuota, kad „Vieningoji Rusija“, laimėjusi visus parlamento rinkimus Rusijoje nuo 2003 metų, lengvai gaus dar vieną pergalę.
Visos kitos partijos palaiko V. Putiną ir karą Ukrainoje.
Kibernetinės atakos
Liberaliajai partijai „Jabloko“, raginusiai nutraukti kovas, Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė kelti savo federalinį sąrašą, nors jos kandidatai kai kuriose vienmandatėse apygardose liko biuleteniuose.
V. Putinas ragino rusus dalyvauti balsavime, pristatydamas jį kaip paramos Maskvos kariams demonstravimą ir „atsaką tiems, kurie nori susilpninti Rusiją“.
V. Putino politiniai oponentai buvo ištremti, įkalinti arba mirė. Pagrindinis jo varžovas Aleksejus Navalnas mirė Arkties kalėjime 2024 metais.
A. Navalno našlė Julija Navalnaja paragino prieš karą nusiteikusius rusus bendrai atiduoti savo balsus sekmadienį vidurdienį – ši taktika pritraukė minias per 2024 metų prezidento rinkimus.
Berlyne keliasdešimt opozicijos rėmėjų susirinko prie Rusijos ambasados protestuoti, pranešė AFP žurnalistas.
Balsavimui pasiekus paskutinę dieną, Rusijos rinkimų komisijos vadovė pareiškė, kad prieš rinkimų infrastruktūrą buvo nukreipta kibernetinių atakų banga.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ela Pamfilova neįvardijo, kas už tai atsakingas.
Pasak jos, atakas, atrodo, įvykdė „labai profesionalios, gerai koordinuotos grupės, naudojančios dirbtinio intelekto įrankius“.
„Per pastarąjį laikotarpį užfiksuota daugiau nei 1 000 DDoS atakų bangų prieš infrastruktūrą Rusijoje, kuri yra tiesiogiai susijusi su rinkimų procesu“, – Rusijos naujienų agentūros citavo E. Pamfilovą.
Paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) susijusios su sistemos perkrovimu interneto srautu, kad ji negalėtų normaliai veikti.
Šeštadienį E. Pamfilova sakė, esą sabotažininkai taip pat nutraukė ryšio linijas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, taip bandydami sužlugdyti balsavimą.
„Šį incidentą vertiname kaip tyčinį sabotažo aktą ir bandymą sutrikdyti balsavimą regione“, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo E. Pamfilovą.
Naujausi komentarai