Vakar vykęs Rugsėjo 11-osios išpuolių aštuntųjų metinių minėjimas buvo proga sustoti ir pamąstyti, kaip šis įvykis pakeitė pasaulį. Juk apie tai dažniausiai nespėji pagalvoti, kai skubėdamas į lėktuvą oro uoste nusiauni batus arba viena ausimi išgirsti niūrių naujienų iš Afganistano arba Irako.

Terorizmas niekur nedingo, jis tapo šiuolaikinio pasaulio kasdienybe. Tik, pasirodo, ir prie jo įmanoma priprasti. Žiniasklaida net nepraneša apie išpuolius Libane, Irake arba Afganistane, jeigu jie nepareikalavo dešimčių gyvybių. Tokia jau ta kasdienybė.

Deja, per aštuonerius metus civilizuotas pasaulis nepasiekė ryškesnių pergalių kovoje su terorizmu. Osama bin Ladenas greičiau numirs pasigavęs kokią ligą drėgname urve, nei gaus priešininkų kulką. Nukovus vieną kitą "Al Qaedos" vaduką, jų vietas netrukus užima kiti. Tai šen, tai ten teroristai vis primena apie save, surengdami kokį stambesnį išpuolį. Dviejuose karo su terorizmu frontuose – Irake ir Afganistane – nieko nauja. "Reikia daugiau karių!" – karštligiškai šaukia generolai, vos spėjantys laidoti kritusius.

Tačiau padėtis nėra tokia beviltiška. Bent trys nedidelės pergalės suteikia optimizmo.

Pirma, teroristai nors ir bandė, bet nesugebėjo pakartoti Rugsėjo 11-osios. Išpuoliai Madride ir Londone nesukėlė tokio rezonanso, kokio buvo tikėtasi. Vakarų valstybių teisėsauga irgi nesnaudžia ir ne kartą pademonstravo, kad sugeba užkirsti kelią teroristų kėslams.

Antra, "Al Qaedai" nepavyko įgyvendinti savo tikslo paimti valdžią nors vienoje iš valstybių, kuriose veikia ši organizacija. Tiesa, savo pagrindinį priešą George'ą W.Bushą jie įveikė. Nesėkmingas ir nepopuliarus karas su terorizmu katastrofiškai pakirto politiko reitingus ir sutrukdė jam atvesti į Baltuosius Rūmus savo įpėdinį.

Trečia, ir galbūt svarbiausia, – teroristams nepavyko įskiepyti savo ideologijos musulmonams. Net tose šalyse, kur jaučiamas priešiškumas Vakarams, dauguma žmonių nepritaria teroristų smurtinėms priemonėms. Tai leidžia tikėti šviesia ateitimi.