Pagalbiniai raketiniai kreiseriai

Laikraštis „The Economist“ šiauriniame Rusijos „fasade“ priskaičiuoja 475 karines bazes.

Atviruose Rusijos informaciniuose šaltiniuose aptinkamas skaičius yra perpus mažesnis.

Akivaizdu, kad dauguma tų „bazių“ yra tik stebėjimo punktai, tik postai su saujele kariškių. Daugiafunkcių, galinčių vykdyti universalias užduotis stočių Arktyje yra pora dešimčių.

Visą tą karinį ūkį reikia aprūpinti, bazėms reikia patikimų komunikacijų su civilizacija.

Tą užduotį greta kitų atliks keturi statomi specializuoti, laivynui ir pasienio apsaugai (FSB) priklausantys, aukštos ledo klasės Arc7 laivai.

Pirmasis jų – „Ivanas Papaninas“ – jau šią vasarą išplauks į ledjūrį.

Laivai, greta kitos ginkluotės, turės ir konteineriuose (TEU arba FEU) sumontuotas „kalibrų“ tipo (Club-K) raketas, kurių skrydžio nuotolis viršija tūkstantį kilometrų.

Tokius portabilius modulius Rusija ginkluotės parodose demonstruoja jau daugelį metų, jie leidžia bet kurį konteinervežį paversti pagalbiniu raketiniu kreiseriu.

Beje, ir kituose linijiniuose Rusijos ledlaužiuose nėra sudėtinga pastatyti tokius konteinerius. Realiai dauguma jų yra dvigubos – taikios ir karinės – paskirties laivai.

Realybė: vis dėlto dauguma Rusijos karinių bazių Arktyje yra tik stebėjimo punktai, tik postai su saujele kariškių, kaip ir ši Prano Juozapo žemėje. / Scanpix nuotr.

Visos viltys – į suomius

Apie A. Stubbo vizitą D. Trumpas paskelbė socialiniame tinkle: „Aptarėme ryšių tarp JAV ir Suomijos stiprinimą, tarp jų – ir verkiant reikalingų (ang. badly needed – L. P.) ledlaužių įsigijimą.“

Suomija dėl įvairių aplinkybių turi stipriausias kompetencijas tiek projektuojant ledlaužius, tiek juos statant.

Ilgus dešimtmečius šalis projektavo ir statė okeaninius ledlaužius Rusijai, tie ryšiai nutrūko prasidėjus agresijai prieš Ukrainą.

Jeigu dabar ledlaužių statyba judės, kaip planuota, atsiveria perspektyvos ir Klaipėdos įmonėms gaminti tam tikras tų laivų sekcijas.

Tam palanki ir geografinė padėtis, ir esami ryšiai, ir gera mūsų darbuotojų kvalifikacija.

Lengva pastebėti, kad D. Trumpo susidomėjimas Suomijos pramonės pajėgumais kertasi su principine JAV nuostata – viską gaminti pačioms, apdedant muitais užsienio produkciją.

Suomija dėl įvairių aplinkybių turi stipriausias kompetencijas tiek projektuojant ledlaužius, tiek juos statant. Ilgus dešimtmečius šalis projektavo ir statė okeaninius ledlaužius Rusijai, tie ryšiai nutrūko prasidėjus agresijai prieš Ukrainą.

Tačiau čia specialusis JAV interesas – turėti pajėgių ledlaužių laivyną – viršesnis už bendrąjį interesą kurti darbo vietas savo šalyje.

Statyti modernius ledlaužius JAV dabar tiesiog nėra pajėgios.

Jungtinių Valstijų laivų statybos pramonės silpnumą gerai iliustruoja vargai vietoje, JAV statant Pakrančių sargybos užsakytą patrulinį ledlaužį.

Šis gana kuklių pajėgumų laivas buvo pradėtas statyti 2019-aisiais, užsakovui planuota jį atiduoti pernai.

Šių metų pradžioje paskelbta, kad ledlaužis, matyt, nebus pastatytas iki 2030-ųjų.

Priežastis – statykla nemoka statyti tokio tipo laivų. Mokysis statydami.

Tarsi kosminės lenktynės

Rusija šioje srityje yra dešimtmečiais aplenkusi Jungtines Valstijas. V. Putinas nuo pirmų dienų valdžioje su Suomijos konstruktorių ir inžinierių pagalba nuosekliai stiprino ledlaužių pajėgumus Arktyje.

Šiuo metu turimos bazės, ledlaužiai, aviacija užtikrina galios projekciją per ašigalį į Šiaurės Amerikos kontinentą, ir tai galiai amerikiečiai gali pastatyti tik skylėtą pasyvios gynybos tvorą.

Tačiau Rusija Arktyje turi kitų problemų. Nors esamas ledlaužių laivynas pajėgus atlikti reikiamas karines užduotis, ekonominiu požiūriu jis dar per silpnas – tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai.

Todėl pasitarime Murmanske skirta dėmesio ir galingo ledlaužio „Lyderis“ statybos eigai.

Tokių laivų serija, dirbdama trasoje, priartintų Rusijos siekį nustatyti reguliarią tranzitinę laivybą ledjūryje visais sezonais.

Naujos kartos Rusijos atominis ledlaužis „Lyderis“ gali būti baigtas statyti 2030-aisiais.

Laivo charakteristikos stulbinančios: 70 tūkst. tonų talpa, 120 MW galia, maksimalus įveikiamo ledo storis – 5 metrai. Tokie būna tik daugiamečiai ledai, ir tai sangrūdose.

Transportininkams patinka ir kita svarbi ledlaužio charakteristika – plotis. Vandenžymėje jis siekia 46 metrus.

Tai vedamiems laivams atvers platesnį kanalą nei išlaužiamas dabartinių ledlaužių.

Iš viso suplanuota trijų tokių ledlaužių statyba.

Šio ambicingo projekto realizacija susiduria su sunkumais. „Lyderis“ statomas naujoje, neturinčioje patirties statykloje prie Vladivostoko.

Pernai kartu su transportu „Ursa Maior“ Viduržemio jūroje nuskendo ir du specialiai pagaminti branduolinių reaktorių dangčiai.

Šitos prasidedančios pasaulinės (mažesniu mastu jose dalyvauja ir Kinija) ledlaužių lenktynės primena prieš 60 m. vykusias kosmines varžybas, kurios prasidėjo sovietų skrydžiu aplink Žemę, o pasibaigė amerikiečių išsilaipinimu Mėnulyje.

Tos lenktynės buvo pradėtos kariniais ir valstybės prestižo sumetimais, tačiau davė didžiulę gretutinę naudą taikiai ekonomikai.

Jeigu dabar prasidedančios ledlaužių lenktynės truks bent dešimtmetį, taikos atveju iš jų žmonija irgi laimės.