„Mūsų žinia ir toliau bus aiški. Tai atgrasymas ir taika per jėgą, bet tai negali būti priklausomybė. Tai negali būti ir nebus priklausomybė nuo Amerikos tokiame pasaulyje, kuriame kyla daug grėsmių“, – Briuselyje rengiamame susitikime su NATO kolegomis sakė P. Hegsethas.

P. Hegsethas spaudžia NATO nares, kad prieš vėliau šį mėnesį vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą jos susitartų dėl prezidentą Donaldą Trumpą tenkinančio NATO gynybos išlaidų padidinimo.

D. Trumpas reikalauja, kad per birželio 24–25 d. Nyderlanduose vyksiantį susitikimą Aljanso narės sutiktų padidinti išlaidas gynybai iki penkių procentų savo bendrojo vidaus produkto. NATO vadovas Markas Rutte'as siūlo kompromisinį susitarimą: 3,5 proc. BVP skirti pagrindinėms karinėms išlaidoms iki 2032 m. ir 1,5 proc. kitoms su saugumu susijusioms sritims, tokioms kaip infrastruktūra.

Pasak kelių diplomatų, M. Rutte nori pasiekti susitarimą dar prieš susitikimą Hagoje, bet kai kurios sąjungininkės vis dar nesiryžta skirti tokių išlaidų.

„Esu tikrai, visiškai ir pozityviai įsitikinęs, kad per 32 valstybių susitikimą pasieksime susitarimą dėl šio tikrai didelio gynybos išlaidų didinimo“, – trečiadienį sakė NATO vadovas.

Labiausiai to nenori Ispanija, dar tik iki šių metų pabaigos pasieksianti dabartinį NATO tikslą skirti gynybai du procentus BVP. Diplomatai teigia, kad kitos šalys taip pat derasi dėl ilgesnio termino ir siekia, kad išlaidos gynybai būtų didinamos kasmet tik po 0,2 procento.

Vis dėlto daugumai narių šis susitarimas atrodo priimtinas kompromisas, leisiantis D. Trumpui pasakyti, kad jo pagrindinis reikalavimas išpildytas, o iš tikrųjų kartelė sąjungininkėms Europoje būtų nuleista.

Panašu, kad P. Hegsethas nusiteikęs pasinaudoti susitikimu su NATO kolegomis Briuselyje, kad prispaustų juos pasirašyti susitarimą. Vašingtonas palaiko M. Rutte‘s planą, tačiau JAV ambasadorius NATO trečiadienį sakė, kad Vašingtonas nori matyti „planus, biudžetus, terminus, rezultatus“, kaip pasiekti tikslą.

Per susitikimą Briuselyje NATO ministrai nustatys naujus pajėgumų tikslus dėl ginkluotės, reikalingos atremti Rusijos keliamą grėsmę. NATO pareigūnų skaičiavimu, naujų tikslų įgyvendinimas šalims vidutiniškai kainuotų nuo 3,5 iki 3,7 proc. BVP.

Buvęs televizijos laidų vedėjas P. Hegsethas per pastarąjį savo vizitą vasarį grėsmingai perspėjo NATO,  kad Vašingtonas gali sumažinti savo pajėgas Europoje ir sutelkti dėmesį į Kiniją. Nuo to laiko Jungtinės Valstijos nepaskelbė jokių konkrečių pranešimų apie karių išvedimą, tačiau NATO sąjungininkės to baiminasi.

Kitas keblus klausimas po trijų savaičių vyksiančiame NATO viršūnių susitikime – Ukraina.

P. Hegsethas pabrėžė JAV atsiribojimą nuo Kyjivo, trečiadienį praleidęs Ukrainos rėmėjų susitikimą Briuselyje. Kyjivo sąjungininkės Europoje deda didžiules pastangas įveikti JAV nenorą pakviesti į susitikimą Hagoje Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tai būtų paramos Ukrainai ženklas. Kol kas NATO pasakė tik tai, kad Ukraina susitikime bus atstovaujama, bet nepatvirtino, kad V. Zelenskis jame dalyvaus.