„Jei ir toliau bus atsisakoma pripažinti faktus ir viešai atsiprašyti, imsimės papildomų priemonių“, – platformoje „X“ rašė L. J. Myungas.
P. Korėjos prezidentas visgi nepatikslino, kokias priemones turi omenyje.
Seulas ir Kyjivas įsivėlė į diplomatinį ginčą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje paskelbus, kad Ukraina perdavė P. Korėjai du Š. Korėjos karo belaisvius, paimtus į nelaisvę jiems kovojant Rusijos pusėje.
Vėliau Seulas apkaltino Kyjivą pažeidus susitarimą neviešinti informacijos apie perdavimą, kuriuo esą siekta apsaugoti karius. Ukrainos pareigūnai savo ruožtu neigė, kad toks susitarimas apskritai egzistavo.
Siekia taisyti santykius
Ukraina siekia pataisyti santykius su P. Korėja, remdamasi užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha pranešė Ukrainos žiniasklaida.
„Nenorėčiau to vadinti incidentu. Sakykime, tai diplomatinis nesusipratimas“, – tikino A. Sybiha.
P. Korėjos žiniasklaidos duomenimis, vienas aukšto rango šalies Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas penktadienį žurnalistams sakė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministrai aptarė, kaip Kyjivas galėtų išsklaidyti Seulo susirūpinimą, be kita ko, galbūt atsiprašydamas.
Pasak pranešimų, P. Korėjos užsienio reikalų ministras Cho Hyunas ir A. Sybiha tiesiogiai bendravo ir aptarė, kokio atsako tikisi Seulas ir su kokiu atsaku galėtų sutikti Ukraina, atsižvelgiant į karo aplinkybes Ukrainoje ir siekiant, kad nė viena pusė nesusigadintų reputacijos.
Ginčas kilo jautriu metu L. J. Myungo administracijai, kuri siekia mažinti įtampą su Š. Korėja ir kartu mėgina susitvarkyti su politinėmis neseniai įvykusio incidento su mina abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje zonoje pasekmėmis.
Konfrontacija – niekam nenaudinga
Seule veikiančio Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Cho Han-bumas teigė, kad galimos papildomos priemonės galėtų būti susijusios su parama, kurią P. Korėja jau teikia Ukrainai, įskaitant humanitarinę ir finansinę pagalbą bei paramą atstatymui.
„Ukraina gali prarasti daugiau nei Pietų Korėja, nes ji gauna Seulo paramą“, – sakė Ch. Han-bumas.
Nuo 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos P. Korėja teikia Ukrainai humanitarinę ir finansinę pagalbą, o liepą NATO viršūnių susitikimo kuluaruose pažadėjo skirti dar 100 mln. JAV dolerių paramai žudyti nepritaikytoms priemonėms.
„Tačiau užsitęsusi konfrontacija nėra naudinga nė vienai pusei“, – sakė Ch. Han-bumas ir pažymėjo, kad P. Korėja iš Ukrainos gauna informacijos apie Š. Korėjos karinę veiklą.
P. Korėjos prezidentūra anksčiau pareiškė „labai apgailestaujanti“ dėl to, kad Ukraina esą neigia buvus susitarimą neviešinti informacijos apie dviejų Š. Korėjos karo belaisvių perdavimą P. Korėjai.
Rugsėjo 25 d. Ukrainos prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas platformoje „Facebook“ rašė, esą jokio susitarimo dėl informacijos neviešinimo nebuvo ir kad būtų neteisinga slėpti, kur perduodami belaisviai.
Atsakydama į naujienų agentūros „Yonhap“ užklausą, Ukrainos prezidentūra paaiškino, kad Kyjivas paviešino tik patį perdavimo faktą, tačiau proceso detalių neatskleidė.
