Po derybų Aliaskoje: ar Putinas tikrai kažką laimėjo? Pereiti į pagrindinį turinį

Po derybų Aliaskoje: ar Putinas tikrai kažką laimėjo?

2025-08-16 13:50

„1:0 Putino naudai“, „Trumpas nieko negavo iš Putino“ – tokių antraščių netrūko iš karto po JAV ir Rusijos lyderių susitikimo. Neskubėkime skelbti pasaulio pabaigos: problemos buvo ir liko, bet Aliaskoje neįvyko nei „antrasis Miunchenas“, nei „antroji Jalta“.

Po derybų Aliaskoje: ar Putinas tikrai kažką laimėjo?
Po derybų Aliaskoje: ar Putinas tikrai kažką laimėjo? / Scanpix nuotr.

Kauno.diena.lt kalbinti ekspertai sutinka, kad Vladimiras Putinas dar kartą ištempė laiką, per kurį gali tęsti žudynes Ukrainoje ir tam tikra prasme laimėjo, gaudamas galimybę pasipuikuoti, kaip „lygus Trumpui“. Tačiau pastaroji pergalė labai jau menkai „apčiuopiama“, žinant Donaldo Trumpo meilę politiniams spektakliams, kurie dažniausiai nieko nepasako apie tai, ką jis ketina daryti. Be to, dar net neparvykęs namo, Baltųjų rūmų šeimininkas jau derino pozicijas su sąjungininkais ES ir svarbiausia – su Ukraina. Jau pirmadienį Volodymyras Zelenskis bus Vašingtone. JAV aiškiai rodo, kad nežaidžia slaptų žaidimų sąjungininkams už nugarų.

Iš kitos pusės, nors ir nėra pagrindo kalbėti apie „Trumpo – Putino sąmokslą“, gerų žinių Ukrainai taip pat mažai. V. Putinas iš visų jėgų stengėsi manipuliuoti D. Trumpo savimeile ir tikėtina, kad Kremliaus šeimininkas daugiau ar mažiau sėkmingai perša JAV prezidentui mintį, kad dabar reikia spausti Ukrainą daryti nuolaidas, nes tai esąs „vienintelis“ būdas užbaigti karą.

Apie tai – pokalbiuose su Prahos Karolio universiteto dėstytoju Aleksandru Morozovu ir ukrainiečių analitiku Euhenu Mahda.

A. Morozovas: tolesnius Trumpo ketinimus pamatysime vėliau

– Žiniasklaidoje netrūksta vertinimų, kad D. Trumpas „nieko negavo“ iš V. Putino, bet juk JAV prezidentas ir sakė, kad vyksta asmeniškai išklausyti V. Putino, o ne kažką iš jo „gauti“. Kaip jūs vertinate susitikimą?

– D. Trumpo komanda skelbia, kad būta „teigiamų rezultatų“, bet neaišku, kas konkrečiai turima omenyje. Tuo metu Kremlius džiaugiasi ištaigingu susitikimo formatu, o europiečiai ir Kyjivo vadovybė yra akivaizdžiai kiek sutrikę. Atkreipkite dėmesį, kad bendroje spaudos konferencijoje nė karto neužsiminta apie ugnies nutraukimą, o juk būtent to D. Trumpas siekia jau pusę metų. Beje, D. Trumpo kūno kalba po susitikimo aiškiai bylojo apie tai, kad jis nepatenkintas rezultatais.

D. Trumpas turėjo kažkokį „planą B“, kažkokį instrumentą nubausti Kremlių, bet dabar tiesiog nebežinome ar toks planas liko ir ar D. Trumpas ketina jį įgyvendinti.

– Nėra abejonių, kad V. Putinui patiko priėmimo pompastika, bet ar jis laimi kažką daugiau, nei paglostytą savimeilę?

– Neabejoju, kad jis jaučia pasitenkinimą, bet nėra pagrindo kalbėti apie jokius kitus laimėjimus, nes tiesiog nežinome, ką toliau ketina daryti D. Trumpas. Prieštaringų pareiškimų ir veiksmų iš JAV prezidento matėme jau ne kartą. Anaiptol ne visi jie buvo malonūs Kremliui. Dabar išgirdome apie tai, kad V. Zelenskis vyksta į Vašingtoną ir tai, mano nuomone, JAV signalas apie tai, kad Vašingtonas visai neketina siekti Kyjivo kapituliacijos. Jokia „antroji Jalta“ Aliaskoje tikrai neįvyko.

Ką V. Putinas laimėjo ir kas iš tikrųjų yra blogai, tai galimybė pasijusti lygiu su D. Trumpu. Kad JAV su juo kalbasi ne kaip su silpnesnės valstybės vadovu, o kaip su lygiu varžovu, kaip tai buvo Šaltojo karo metais tarp JAV ir SSSR. Ne faktas, kad D. Trumpas jį tokiu laiko, bet deja, kyla tam tikrų abejonių, ar JAV dabar ketina vykdyti kokią nors Rusijos sulaikymo strategiją, kokia buvo vykdoma SSSR atžvilgiu.

Visgi, turime vertinti ne tik žodžius, bet ir veiksmus bei faktinius įvykius. Per pastaruosius šešis mėnesius Maskvos pozicijos nesustiprėjo, o sėkmė fronte yra permaininga. Taigi, vienintelis  klausimas yra tas, ką ketina iš tikrųjų daryti D. Trumpas ir ar jis nepasiduos derybų simuliacijai, kaip to nori V. Putinas. Be kita to, toks scenarijus stiprintų ir V. Putino autoritetą Rusijos viduje.

Aleksandras Morozovas

– Vadinasi, V. Putinas mažų mažiausiai laimėjo sau laiko, o tikruosius D. Trumpo ketinimus pamatysim per artimiausią savaitę, o gal ir dar ilgesnį laiką?

– Iš esmės, taip. Rizika slypi tame, kad prieš Aliaską D. Trumpas turėjo „galutines datas“, iki kurių Rusija turėjo pasiduoti vienam ar kitam jo reikalavimui. Dabar šie terminai vėl „išskydo“. Tai yra, jei anksčiau galėjome spręsti, kad Rusijai toliau maivantis, D. Trumpas turėjo kažkokį „planą B“, kažkokį instrumentą nubausti Kremlių, bet dabar tiesiog nebežinome ar toks planas liko ir ar D. Trumpas ketina jį įgyvendinti. Aliaska verčia tuo abejoti, nes V. Putinas leido sau viešai ignoruoti visus D. Trumpo siekius.

Matysime, kas bus toliau ir kiek vaisingos bus tolesnės D. Trumpo konsultacijos su europiečiais ir V. Zelenskiu. Savaitė? Dvi savaitės? Sunku pasakyti. Nemažai kas priklausys ir nuo ES ir Kyjivo pastangų paveikti D. Trumpą. Jis vis dar JAV prezidentas ir su tuo tenka gyventi visiems.

E. Mahda: Putinas apžaidė Trumpą

– Kaip Kyjive vertinamas Aliaskos susitikimas?

– Nieko gero. Manau, kad D. Trumpas pasiekė tam tikrų susitarimų su V. Putinu, o tiksliau sakant. V. Putinas užsitikrino, kad D. Trumpas „stums“ Maskvai naudingus aspektus.

– Iš karto po susitikimo D. Trumpas ilgai kalbėjosi su V. Zelenskiu ir pakvietė jį į Vašingtoną. Tai lyg ir leidžia manyti, kad diplomatinės Ukrainos pozicijos yra visai neblogos, nes D. Trumpas signalizuoja, kad su Kyjivu susikalbėti jam lengviau, nei su Maskva?

– Žinoma, kad D. Trumpui lengviau susikalbėti su V. Zelenskiu, bet tai nereiškia, kad Ukraina laimi. Esu įsitikinęs, kad D. Trumpas neturėjo, neturi ir artimiausiu metu neturės jokio plano, kaip užbaigti karą.

Matėme, kad V. Putinas Aliaskoje naudojo visus manipuliavimo būdus, kokius tik galėjo: pasakojo, kad karas nebūtų prasidėjęs, jei Baltuosiuose Rūmuose būtų sėdėjęs D. Trumpas, o ne Joe Bidenas; kad iš D. Trumpo buvo „pavogti“ rinkimai ir taip toliau. Manau, kad D. Trumpą visa tai veikia ir V. Zelenskį jis kviečia ne maloniam pokalbiui, o „ant kilimėlio“. JAV prezidentui lengviau susikalbėti su V. Zelenskiu, nes šį lengviau spausti. Nė kiek neabejoju, kad D. Trumpas tai ir darys susitikime Vašingtone.

Euhenas Mahda

– Spaus daryti ką? Atiduoti Rusijai Zaporižę ir Chersoną?

– Spaus priimti V. Putino sąlygas. Manau, kad V. Putinui pavyko įtikintį D. Trumpą, kad būtent Ukraina yra kliūtys, trukdanti pasiekti susitarimą dėl JAV ir Rusijos ekonominių santykių atnaujinimo ir plėtros.

V. Zelenskis neatiduos Rusijos reikalaujamų teritorijų, nes tai absoliučiai neįmanoma. Tokios taikos sutarties negali pasirašyti nei V. Zelenskis, nei joks kitas Ukrainos politikas. Tačiau problemų nuo to nemažėja.

– Vargu, ar galima sakyti, kad Ukrainos padėtis jau dabar labai pablogėjo? Lieka sąjungininkai Europoje, lieka galimybė pirkti amerikietišką ginkluotę, o D. Trumpas signalizuoja, kad nemeta Ukrainos?

– Ar tikrai nemeta? Na, gerai, europiečiai skyrė pusantro milijardo amerikietiškos ginkluotės pirkimui. Tai ne ta suma, kuri gali pakeisti karo eigą. Klausimas lieka tas pats: kiek ginkluotės mes gausime? Sutinku, kad vėliau europiečiai tikrai skirs dar pinigų, bet šiandien amerikietiškų ginklų nesulaukiame ir vargu ar vėliau jų bus tiek, tiek mums reikia. Problemų lieka labai daug.

Nesureikšminu tos pompastikos su kuria D. Trumpas priėmė V. Putiną. Šis spektaklis nėra svarbus. Svarbu tai, ką V. Putinas sugebėjo „sukišti“ D. Trumpui į galvą.

Deja, šiandien esame tokioje situacijoje, kai V. Putinas įtikino D. Trumpą, kad tik spaudimas Ukrainai leis toliau kalbėtis JAV ir Rusijai.

– D. Trumpo kalbos ir veiksmai neretai skiriasi. Sakykime, dabar jis gražiai kalbėjosi su V. Putinu, o juk visai neseniai, tarpininkaudamas Armėnijai ir Azerbaidžanui, išstūmė Rusiją iš Pietų Kaukazo – tai buvo atvirai nedraugiškas žingsnis.

– Sutinku, kad nedraugiškas, bet ar tai nėra gambitas – užleisti Armėniją ir Azerbaidžaną, jei mainais gausi Ukrainą? O be to, Rusijos įtaka lieka Sakartvele.

Aš sutinku, kad kalbos apie „antrąjį Miuncheną“ ar „antrąją Jaltą“ prieš Aliaskos susitikimą neturėjo jokio pagrindo. Tiesiog negalėjo to įvykti, nes tokie dalykai nevyksta taip greitai.

Bet V. Putinas apžaidė D. Trumpą, nes įtikino jį kad Ukraina trukdo ir įtikino ją spausti. Taip, taikos susitarimas ir Nobelio taikos premija D. Trumpui labai svarbios, bet tai labai miglota perspektyva, o kol kas, bent aš matau, kad V. Putinas veda už pavadėlio D. Trumpą, o ne atvirkščiai.

– Patinka mums ar ne, jei Ukraina nori paliaubų, reikia pripažinti, kad jų neįmanoma pasiekti be D. Trumpo. Vadinasi, Kyjivui bet kokiomis sąlygomis reikės toliau dirbti su JAV prezidentu?

– Tai tiesa. Lengva nebus. Deja, šiandien esame tokioje situacijoje, kai V. Putinas įtikino D. Trumpą, kad tik spaudimas Ukrainai leis toliau kalbėtis JAV ir Rusijai. Esu skeptikas ir gero tame nematau nieko.