Sekmadienio rinkimai taip pat atnešė netikėtą nesėkmę kraštutinių dešiniųjų partijai „Švedijos demokratai“, kuri prarado pozicijas pirmą kartą nuo tada, kai prieš 16 metų pateko į parlamentą.
Kairiosios opozicijos lyderė, Socialdemokratų partijos atstovė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) ir pareigas einantis konservatorių ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė norintys išnagrinėti koalicijos galimybes valdžiai užsitikrinti, tačiau abiem tektų padaryti didelių nuolaidų, kad užsitikrintų daugumą.
Tiek Socialdemokratų partija, tiek U. Kristerssono Nuosaikiųjų partija pirmadienį surengė posėdžius savo partijų strategijai parengti.
Nors kairieji turi nedidelę persvarą, prognozuojama, kad blokas susidurs su kebliomis derybomis dėl vyriausybės formavimo, kurios gali užsitęsti kelias savaites.
Parlamentas dėl naujo ministro pirmininko galės balsuoti anksčiausiai rugsėjo 29 dieną.
Po 2022 metų rinkimų vyriausybei suformuoti prireikė 37 dienų – daug trumpiau nei 2018-aisiais, kai tai užtruko 134 dienas.
Politikos analitikas Matsas Knutsonas visuomeniniam transliuotojui SVT sakė, kad abu blokai tikriausiai atsidurs „aklavietėje, kuri atvers kelią ilgam ir sudėtingam vyriausybės formavimo procesui, galinčiam baigtis pirmalaikiais rinkimais“.
„Vienai ar kelioms partijoms gali tekti atsisakyti savo „raudonųjų linijų“, – teigė jis, o šiai minčiai pirmadienį pritarė ir U. Kristerssonas.
„Jei visos „raudonosios linijos“ išliks, Švedija apskritai neturės jokios vyriausybės“, – žurnalistams sakė jis.
Pirmadienį, suskaičiavus 95 proc. balsų, keturios opozicinės partijos turėjo trijų vietų daugumą 349 vietų parlamente prieš U. Kristerssono dešiniųjų aljansą, kuriam priklauso ir prieš imigraciją nusiteikę kraštutiniai dešinieji.
Tačiau šie rezultatai dar gali pasikeisti, nes balsai dar bus skaičiuojami bent iki trečiadienio.
„Situacija tikrai įtempta, o pastaraisiais metais Švedijoje poliarizacija dar labiau išaugo“, – pirmadienį AFP sakė 48 metų statybininkas Mikko Duvaldtas (Mikas Duvaltas).
„Kiekvienai pusei bus sunku suformuoti vyriausybę“, – mano jis.
Susiskaldymas
Jei kairiųjų dauguma bus patvirtinta, M. Andersson, uoli Švedijos gerovės valstybės gynėja, bandys formuoti vyriausybę su Žaliųjų, Kairiųjų ir Centro partijomis.
Tačiau kairįjį bloką raižo gilūs ideologiniai skirtumai.
Centro partija pareiškė, kad atsisakys remti bet kokią vyriausybę, kurioje bus kairieji, o pastarieji pareiškė, kad nerems jokios vyriausybės, kurios sudėtyje nebus jų pačių.
Tuo tarpu pareigas einantis premjeras U. Kristerssonas, kaip tikimasi, bandys palenkti savo pusėn Centro partiją, kuri iki 2019 metų priklausė dešiniajam blokui, kad pabandytų sukurti daugumą savo pusėje.
„Todėl, net jei šio vakaro rezultatai išliks tokie patys, ištirsiu, ar šioje nesocialistinėje parlamento daugumoje yra kokių nors galimybių rasti veiksmingą vyriausybės sudėtį“, – rinkimų naktį savo rėmėjams sakė U. Kristerssonas.
Lundo universiteto politikos mokslų docentė Annika Freden (Anika Freden) teigė, kad U. Kristerssonas gali tikėtis Centro partijos nepritarimo.
„Tikėtina, kad Kristerssonas kreipsis į Centro partiją, tačiau ši iš esmės prieštarauja aljansui su kraštutiniais dešiniaisiais, todėl iš to nieko neišeis“, – sakė ji.
A. Freden AFP teigė mananti, kad partijos padarys viską, kas nuo jų priklauso, kad išvengtų naujų rinkimų.
Pasak jos, derybose kairėje pusėje bus diskutuojama apie tai, „kiek jie gali pasiekti, ir tai nulems, ar ir kada bus sušvelnintos raudonosios linijos“.
„Švedijoje turime derybų kultūrą, todėl labai nenorima skelbti pirmalaikių rinkimų“, – kalbėjo ekspertė.
Kraštutinių dešiniųjų smukimas
Palaikymas prieš imigraciją nusiteikusiai „Švedijos demokratų“ partijai smuktelėjo iki 17,6 proc. nuo daugiau nei 20 proc. prieš ketverius metus, ir tai nustūmė ją į trečiąją vietą po Socialdemokratų ir U. Kristerssono Nuosaikiųjų partijos.
Stebėtojai šį nuosmukį aiškino tuo, kad griežta migracijos ir kovos su nusikalstamumu politika dabar tapo pagrindinės politinės krypties dalimi.
„Migracijos klausimai buvo stipriausi 2015–2016 metais, o dabar daugelis partijų pritaria ribojančiai politikai, ir Švedijos demokratams nepavyko būti stipriems kitose srityse“, – teigė A. Freden.
Naujausi komentarai