Po saule

Apdovanoti dar 93 asmenys

Prezidentas Valdas Adamkus minint Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-osios atminimo medaliais apdovanojo 93 asmenis, tarp jų - ir mirusį Gruzijos premjerą Zurabą Žvaniją.

Valstybės apdovanojimų tarybos nariai atmetė pavardes 43 asmenų, pretendavusių gauti tokius medalius.

Sausio 13-osios medaliai taip pat skirti dviem Didžiosios Britanijos žurnalistams Endriu Džonui Bradeliui bei Henriui Edžingtonui. Šie žurnalistai lankėsi Lietuvoje per tragiškus sausio įvykius ir informavo pasaulį apie padėtį Lietuvoje.

Sausio 13-osios medalis yra dažniausiai teikiamas valstybinis apdovanojimas. Per keturiolika metų iš viso šiuo medaliu apdovanoti 4 tūkst. žmonių.

JAVpagarba laisvės gynėjams

JAV ambasada Vilniuje pareiškė pagarbą prieš 15 metų Lietuvos valstybingumą ir laisvę apgynusiems žmonėms.

„JAV ambasada reiškia pagarbą tiems, kurie paaukojo savo gyvybes gindami Lietuvos nepriklausomybę šią dieną prieš 15 metų. Mes žavimės ir sveikiname pasiekimus, kuriuos atkurta ir nepriklausoma Lietuvos Respublika suteikė savo žmonėms per šiuos 15 metų“, - rašoma penktadienį išplatintame JAV ambasados pareiškime.

V.Landsbergis siūlo veiksmus

Norint pasiekti teisingumą sausio 13-osios byloje, būtinas teisinių ir diplomatinių veiksmų planas, teigia buvęs Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

„Nejau negalėtų susėsti parlamento, Užsienio reikalų ministerijos ir prokuratūros vadovai, kad per kelias dienas sutartų, Prezidentui pritariant, dėl diplomatinių ir teisinių veiksmų plano?“ - iškilmingame Laisvės gynėjų dienai skirtame Seimo posėdyje vakar sakė V.Landsbergis.

Pasak jo, Lietuva turėtų drąsiai ir ryžtingai reikalauti nusikaltusiųjų per 1991 metų sausio 13-osios sovietinę agresiją atsakomybės, kompensacijų žuvusiųjų ar nukentėjusių sausio 13-ąją šeimoms.

Parduotas seniausias keltas „Palanga“

Laivybos bendrovė “Lisco Baltic Service” pardavė 26 metų keltą “Palanga”.

Jį įsigijo Naujosios Zelandijos kompanija “Monto Stello Limited”. Šalių sutarimu, sandorio suma neskelbiama.

Pastaruoju metu pagal sutartį su Ispanijos laivybos kompanija “Transmediterranea”, keltas “Palanga” dirbo Kanarų salose. Šios sutarties terminas baigsis dar iki oficialaus kelto perdavimo Naujosios Zelandijos kompanijai.

2001 metais bendrovę „Lisco Baltic Service“ valdanti Danijos DFDS kompanija patvirtino strategiją sumažinti vidutinį valdomų laivų amžių nuo keturiolikos iki dešimties metų. Šis tikslas buvo pasiektas 2004 metų pabaigoje, kai vidutinis grupės laivyno amžius sumažėjo iki 9,1 metų. 2005 metais vidutinis laivyno amžius nepakito išlikdamas 2004 metų lygio.

Pardavus 1979 metais pastatytą keltą “Palanga” ir 2006 metų viduryje baigus statyti paskutinį iš šešių naujų krovininių keltų, Danijos kompanijos laivyno amžius dar gerokai sumažės. Nuo 2001 metų Danijos DFDS kompanija pardavė dvidešimt senesnių laivų.

Šiuo metu Lietuvos bendrovei „Lisco Baltic Service“ priklauso 6 keltai ir 4 sausakrūviai laivai. Dar 3 sausakrūviai laivai yra nuomojami.

Viešosios paslaugos – elektroninėje erdvėje

Lietuva sieks, kad į elektroninę erdvę iki 2008 metų būtų perkelta 90 proc. valstybės institucijų teikiamų pagrindinių viešųjų paslaugų.

Tai numatyta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame ir Vyriausybei tvirtinti pateiktame Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane, pranešė VRM.

„Pagrindinis plano tikslas - pasiekti užsibrėžtą 90 proc. rodiklį. Plane taip pat numatyta, kokios paslaugos turi būti perkeltos į elektroninę erdvę ir kokios institucijos už tai atsakingos“, - BNS sakė VRM Informacinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jastiuginas.

Pasak jo, Vyriausybė šį planą tikriausiai tvirtins sausį. Plano įgyvendinimui finansuoti bus naudojamos valstybinės ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos.

Bendrovės „TNS Gallup“ tyrimo duomenimis, pernai pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis Lietuvoje siekė 64,65 procento.

VRM įsitikinimu, Lietuvoje šiuo metu geriausiai išplėtotos elektroninės paslaugos, susijusios su gyventojų ir įmonių mokesčių deklaravimu, valstybinio socialinio draudimo įmokomis, muitinės deklaracijų ir statistinių duomenų pateikimu, įdarbinimo, bibliotekų teikiamos elektroninės paslaugos.

Europos Komisijos pernai gruodį pristatytoje ataskaitoje Lietuva užima 13 vietą tarp visų 25 ES šalių pagal pagrindinių viešųjų paslaugų pasiekiamumą internetu.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų parengtoje pasaulinėje elektroninės valdžios apžvalgoje teigiama, kad Lietuva pagal valstybės institucijų į elektroninę erdvę perkeltų paslaugų skaičių pernai tarp 179 pasaulio šalių užėmė 40 vietą, o tarp 42 Europos šalių Lietuva buvo 27.

M.Burokevičius atsėdėjo 12 metų

M.Burokevičius penktadienį išėjo į laisvę po 12-os metų įkalinimo už nepavykusio perversmo organizavimą ir žudynes per sovietų agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę 1991-ųjų sausį.

78-erių nuteistasis kalėjimą paliko minint Laisvės gynėjų dieną - penkioliktąsias beginklių piliečių pasipriešinimo prieš sovietų tankus metines.

1999-aisiais Vilniaus apygardos teismas dėl tyčinių nužudymų bei sunkių kūno sužalojimų organizavimo, antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų M.Burokevičių nuteisė kalėti 12 metų.

Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir televizijos humoro laidų vedėjo Algio Ramanausko nežymaus sveikatos sutrikdymo.

A.Ramanauskas prokurorams pasiskundė, kad buvęs prosovietinio judėjimo „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas penktadienį prie Laisvės atėmimo vietų ligoninės jam sudavė ranka.

Tarp laukiančiųjų M.Burokevičiaus buvo ir žinomi televizijos pašaipūnai A.Ramanauskas bei Rimas Šapauskas, persirengę savo kuriamos laidos „Ragai“ personažais. Jie taip pat teigė esą žurnalistai ir laukia pasirodant M.Burokevičiaus.

Jų pasirodymas ypač suerzino V.Ivanovą, kuris pats yra kalėjęs už sausio 13-sios aukų apšmeižimą.

Supykęs V.Ivanovas ranka sudavė A.Ramanauskui.

Netrukus po to A.Ramanauskas ir R.Šapauskas nuvyko į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir parašė pareiškimą.

Šios prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius BNS sakė, kad ikiteisminio tyrimo organizavimą paveda Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai.

V.Ivanovas 1997 metų liepą buvo nuteistas kalėti vienerius metus už žuvusiųjų 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą.