Realybė paneigė spėjimus
AfD rezultatas Saksonijoje-Anhalte – ne tik daugiausia nei ankstesniuose rinkimuose visoje Vokietijoje surinktas balsų skaičius (43,8 proc. dalyvavusių rinkėjų). Už ją apskritai daugiau nei už kurią nors kitą partiją po Vokietijos suvienijimo balsavo šios žemės rinkėjai. Toks rezultatas sugriauna ilgai vyravusį požiūrį į AfD kaip protesto partiją. Anksčiau rinkėjai balsuodavo už AfD, tačiau apklausose teigdavo, kad kitos partijos turi daugiau kompetencijų įvairiose srityse. Dabar padėtis keičiasi: „Forschungsgruppe Wahlen“ tyrimas pirmą kartą parodė, kad rinkėjai laiko AfD turint daugiau kompetencijų ekonomikos ir švietimo srityse nei CDU.
Iliuzija, esą AfD renkasi vien globalizacijos pralaimėtojai. Labiausiai nuo naujų ekonominių iššūkių kenčianti visuomenės dalis balsavo už AfD itin gausiai („Infratest Dimap“ duomenimis, ją rinkosi 59 proc. darbininkų), tačiau partija liko stipriausia jėga ir tarp kitų profesijų atstovų. Žemesnį išsilavinimą turintys asmenys už „Alternatyvą Vokietijai“ balsavo neproporcingai daug, tačiau AfD pranoko kitas partijas net ir tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių rinkėjų. Saro universiteto mokslininkų tyrime, apėmusiame 32 tūkst. AfD rinkėjų 2014–2024 m. laikotarpiu, konstatuojama: svarbiausias paramos partijai rodiklis yra migracija.
Vienintelė grupė, kurioje AfD atsiliko, – vyresni nei 70 metų asmenys: už AfD ir CDU balsavo panašiai, maždaug po trečdalį, rinkėjų. Vieni politologai tai aiškina kartų patirtimi – vyresni žmonės patys gyveno VDR laikais arba girdėjo iš tėvų apie nacionalsocializmą, todėl gali labiau baimintis autoritarinės politikos. Kiti mano, kad vyresni rinkėjai apskritai mažiau linkę eksperimentuoti ir atsargiau žiūri į AfD žadamus pokyčius.
AfD sugebėjo sutelkti rinkėjus: rinkimuose dalyvavo 77,8 proc. balsavimo teisę turinčių Saksonijos-Anhalto žemės gyventojų – toks aukštas rodiklis Vokietijos federalinių žemių rinkimuose nematytas nuo 1998 m. Ekspertai skaičiuoja, kad apie 160 tūkst. rinkėjų (kiek daugiau nei 9 proc. balsavimo teisę turinčių žemės gyventojų), prieš penkerius metus neatėjusių balsuoti, šįkart atidavė balsą už „Alternatyvą Vokietijai“.
Dar du išbandymai
Tokia realybė kelia susirūpinimą ir žvelgiant į kitą rudeninių rinkimų maratono stotelę: rugsėjo 20 d. naują žemės parlamentą rinks Meklenburgas-Pomeranija, dar viena buvusi VDR žemė.
Naujausia „Infratest dimap“ apklausa rodo, kad ir čia daugiausia rinkėjų (38 proc.) nusiteikę balsuoti už AfD. Nuo 1998 m čia valdantys socialdemokratai (SPD) šiek tiek atsigavo – gali surinkti 33 proc. balsų. Trečioje vietoje – jų koalicijos partnerė Kairiųjų partija („Die Linke“) su 11 proc., ketvirtoje – CDU su 10 proc. Žalieji balansuoja ties 5 proc. – tiek nesurinkę nepateks į parlamentą. Likti už borto gali BSW (4 proc.) ir vis tolyn į pakraščius stumiami klasikiniai liberalai – FDP (3 proc.).
Nepaisant geriausios pozicijos, ekspertai bent kol kas nekalba, kad AfD gali stoti prie valdžios vairo. Su ja kol kas bendradarbiautų tik BSW (jei apskritai peržengtų 5 proc. barjerą). Dabartinės valdančiosios koalicijos partneriams (SPD ir „Die Linke“) nebeužtektų balsų daugumos, todėl labiausiai tikėtina jų ir Žaliųjų Vyriausybė.
Berlyne, apklausų duomenimis, lyderio pozicijoje būtų „Die Linke“, už kuriuos balsuoti nusiteikę 21–22 proc. rinkėjų. Antroje vietoje – CDU (18–20 proc.), AfD rinktų 18 proc., Žalieji – 16 proc., SPD – 12 proc. Didžiausia tikimybė, kad šalies sostinę valdytų radikaliųjų kairiųjų „Die Linke“, Žaliųjų ir SPD koalicija. Tradiciškai į kairę linkstantiems berlyniečiams svarbesnė nei kitos būsto prieinamumo problema. „Die Linke“ siūlo įvesti griežtą nuomos kainų viršutinę ribą, suvalstybinti didžiąsias nekilnojamojo turto korporacijas.
Dar 2021 m. Berlyne įvyko visuotinis referendumas, kuriame 57,6 proc. piliečių pritarė tam, kad būtų nacionalizuotos daugiau nei 3 tūkst. būstų valdančios privačios nekilnojamojo turto bendrovės. Miesto valdžia, kurioje stipriausia jėga – SPD, teisiškai neįpareigojančio referendumo nepaisė. Po kilusios pasipiktinimo bangos praėjusių metų pabaigoje radosi iniciatyva dėl 200–225 tūkst. būstų perdavimo viešajai įstaigai, savininkams sumokant tik 40–60 proc. rinkos vertės kompensaciją.
Tęsti triumfo žygį AfD šiek tiek trukdo derybos dėl valdžios formavimo.
Nerimas dėl gynybos planų
Vokietijos žiniaskaidos teigimu, šalies gynybos ministras Borisas Pistorius, palaikantis idėją uždrausti AfD, svarsto galimybę iš Saksonijos-Anhalto valstybės kanceliarijos susigrąžinti itin slaptą operatyvinį planą „OPLAN Deutschland“. Esą nerimaujama, kad tuo atveju, jei valdžią perimtų AfD, jis gali būti nutekintas į Rusiją.
Pasak RND, apie tai SPD atstovaujantis politikas antradienį kalbėjo koalicijoje dalyvaujančių partijų atstovams, frakcijų gynybos politikams.
Daugiau kaip 1 tūkst. puslapių apimantis „OPLAN Deutschland“ numatytos pagrindinės šalies ir Aljanso gynybos krizės ar karo atveju priemonės. Konfrontacijos su Rusija atveju Vokietija taptų NATO ir jos kariuomenės dalinių, vykstančių į rytinį Aljanso flangą, tranzito centru.
Bundesvero ir civilinės gynybos plane, be kita ko, kalbama apie tai, kaip per 180 dienų būtų suorganizuotas apie 800 tūkst. NATO karių ir 200 tūkst. karinių transporto priemonių tranzitas per Vokietijos teritoriją, kaip būtų vykdoma kritinės infrastruktūros apsauga ir kt.
Žiniasklaidos teigimu, visas planas yra federalinių žemių valstybės kanceliarijose, o savivaldybėse – tik sutrumpintas jo variantas.
Gynybos ministerijos atstovai klausimą, ar informacijos teikimas AfD vadovaujamai Saksonijos-Anhalto žemės Vyriausybei būtų ribojamas, vadino hipotetiniu. Tačiau, kaip rašo RND, pastebėjo, kad vadinamasis „OPLAN Deutschland“ apskritai yra įslaptintas ir prieiga prie jo yra ribota.
Tačiau Saksonijos-Anhalto valstybės kanceliarijos vadovas Raineris Robra (CDU) nepritaria idėjai apriboti prieigą prie informacijos. „Negaliu įsivaizduoti, kaip galėtų funkcionuoti konstituciškai privalomas federalinių žemių bendradarbiavimas, jeigu Saksonijos-Anhalto žemei būtų nesuteikiama vidaus ar gynybos politikos informacija“, – RND sakė jis.
Be to, gynybos atveju svarbų vaidmenį vaidina ir aukštieji parlamento rūmai, Bundesratas, kurių veikloje taip pat dalyvauja Saksonija-Anhaltas. R. Robros teigimu, didesnis žemės atskyrimas ir nepagarba rinkėjų valiai negali padėti Vokietijai išeiti iš krizės – priešingai, tai tik stumtų daugiau žmonių AfD link.
Be to, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Saksonija-Anhaltas geografiškai yra Vokietijos centre, todėl vien dėl šios priežasties jos taip paprastai negalima pašalinti iš gynybos proceso.
Blokuos informaciją ar ne?
Svarstymai, kaip galimos AfD vadovaujamos Vyriausybės atveju atriboti Saksoniją-Anhaltą nuo su saugumu susijusios informacijos, vyksta ir federalinės ir žemių vidaus reikalų ministerijose, taip pat Konstitucijos apsaugos tarnybose (BfV).
Jeigu AfD perimtų Saksonijos-Anhalto vidaus reikalų ministeriją, šios žemės vidaus reikalų ministras vadovautų ir vidaus žvalgybos funkcijas atliekančiai BfV ir policijai. Saksonijoje-Anhalte BfV netgi yra tiesiogiai įtraukta į Vidaus reikalų ministerijos struktūrą kaip atskiras departamentas.
Ypač problemišku laikomas bendradarbiavimas BfV sistemoje, kurios veikla grindžiama prielaida, kad bent jau Vokietijos viduje įvairios tarnybos gali viena kita iš esmės pasitikėti. Atskirų federalinių žemių tarnybų surinkta informacija dalijamasi su kitomis tarnybomis, kai tai tikslinga ar būtina.
Baiminamasi, kad, AfD gavus tiesioginę įtaką ir prieigą prie informacijos, viena vertus, duomenys ir informacija galėtų nutekėti į Rusiją. Kita vertus, Saksonijos-Anhalto BfV „Alternatyvą Vokietijai“ laiko dešiniųjų ekstremistų partija ir ją stebi.
Anot Tiuringijos BfV prezidento Stefano Kramerio, tarnyba turėtų būti pasirengusi situacijai, jei kiltų konkrečių abejonių dėl politinės vadovybės gebėjimo užtikrinti slaptos informacijos apsaugą. Pvz., prireikus būtų galima riboti ypač jautrios informacijos perdavimą. S. Kramerio teigimu, žemės vidaus reikalų ministras neprivalo gauti informacijos apie agentų tapatybes, tačiau, kaip jis pastebėjo „Handelsblatt“, jis gali daryti įtaką keičiant prioritetus, priimant personalo sprendimus.
Be to, tarp 39 AfD deputatų yra turinčių glaudžius ryšius su Rusija, o ties 33-iuoju numeriu įrašyta Franko-Ronaldo Bischoffo, dabar jau solidaus amžiaus sulaukusio buvusio VDR slaptosios tarnybos „Stasi“ karininko, pavardė.
Vis dėlto bent kol kas Saksonija-Anhaltas lieka bendroje informacinėje erdvėje. Anot „Tagesspiegel“ pašnekovų, nenorima rizikuoti susilpninti kovą su ekstremizmu – juk tarnybos, siekiančios apsaugoti gyventojus nuo teroro išpuolių, stebi ne tik dešiniųjų, bet ir ekstremistus, islamistus.
Laukia politinis pokeris
Tęsti triumfo žygį AfD šiek tiek trukdo derybos dėl valdžios formavimo. Vietos BSW atstovai sutiko pradėti pokalbius su „Alternatyva“, tačiau šios partijos lyderė Sahra Wagenknecht kategoriška tiek AfD kandidato į premjerus Ulricho Siegmundo, tiek AfD planų emigrantų, vadinamosios reemigracijos, atžvilgiu.
Dėl pastarosios planų AfD, atrodo, teks rimtai pakovoti. Šią savaitę iš Bundestago tribūnos kancleris Friedrichas Merzas juos pavadino „etniniu valymu pagal odos spalvą ir kilmę“ ir už tai sulaukė AfD frakcijos kirčio: dėl jo esą šmeižikiško pasisakymo kreipėsi į teisėsaugą. AfD pabrėžia, kad reemigracija vadina ne Vokietijos piliečių, bet įstatymus atitinkantį privalančių išvykti užsieniečių išsiuntimą iš šalies.
Turėdama 39 mandatus AfD yra didžiausia frakcija Saksonijos-Anhalto parlamente. Nors jai iki absoliučios daugumos trūksta trijų balsų, ji turi ne vieną galimybę daryti spaudimą kitoms partijoms.
Pagal žemės Konstituciją, kad ministras pirmininkas būtų išrenkamas jau pirmajame ture, už jį turi balsuoti parlamento narių dauguma. Jei vadinamoji absoliuti dauguma nesurenkama, per septynias dienas rengiamas naujas balsavimas.
Toliau situacija tampa įdomi: jei ir antrajame balsavimo ture premjeras neišrenkamas absoliučia dauguma, žemės parlamentas per keturiolika dienų privalo balsuoti dėl savo kadencijos nutraukimo. Jei tam pritaria dauguma parlamento narių, per 60 dienų surengiami nauji rinkimai. Manoma, kad tokia perspektyva ir yra vienas pagrindinių S. Siegmundo turimų kozirių: nauji rinkimai neabejotinai būtų naudingi AfD.
Jei dauguma nepritaria naujiems rinkimams, žemės Konstitucija įpareigoja nedelsiant surengti trečiąjį balsavimą, kurio metu dar kartą bandoma išrinkti ministrą pirmininką. Šiuo atveju pakanka, kad kandidatūrą paremtų dauguma balsavusių parlamentarų.
BSW tikina: trečiajame balsavime susilaikytų. Tad būtų lygiosios: 39 AfD balsai už, 39 CDU, SPD, Žaliųjų, „Die Linke“ balsai prieš. Jei bent vienas iš opozicijos balsuotų kitaip – U. Siegmundas laimėtų.
Jei nepavyktų ir trečiasis balsavimo turas, teisės ekspertų teigimu, būtų balsuojama tol, kol susidarytų paprastoji dauguma.
Nors U. Siegmundas nuolat pabrėžė, kad premjeru būtų tik užsitikrinęs daugumos palaikymą, net ir be parlamento palaikymo turėtų daug galimybių daryti įtaką žemės politikai: keisti žemės policijos, BfV vadovus, priimti naują Saksonijos-Anhalto bendrojo ugdymo planą, pasitraukti iš sutarties, reglamentuojančios žemės dalyvavimą visuomeninio transliuotojo sistemoje.
Norint priimti naują žemės biudžetą, mažumos Vyriausybei vis dėlto reikėtų opozicijos paramos, šiuo atveju AfD vėl galėtų išsitraukti pagrindinį ginklą – pagrasinti naujais rinkimais. „Alternatyva Volietijai“ – vienintelė partija, kuri jų nebijotų.
(be temos)