TSPMI docentas ir dėstytojas, politikos apžvalgininkas Deividas Šlekys LNK paaiškino, kodėl pastaruoju metu Prancūzijos vadovo Emanuelio Macrono pasisakymuose ir veiksmuose galima įžvelgti chaoso, kodėl Vokietijos prezidento vizito atsisakiusi Ukraina žengė gudrų ėjimą ir ką reiškia Rusijos pasididžiavimu įvardijamo laivo – kreiserio „Moskva“ – sunaikinimas, įvykdytas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.

Joe Bidenas karą Ukrainoje įvardina tiesiai – tautos genocidas, tačiau Prancūzijos prezidentas E. Macronas, pasak D. Šlekio, vis dar nesugeba to pasakyti.

„Genocidas – terminas, pilnas emocijų, jis yra ir teisinis ir politinis, nes genocido tarptautinė konvencija reikalauja iš valstybių signatarių dėtis pastangas, siekiant išvengti genocido ir tada išpildyti teisingumą. Išvengti reiškia imtis politinio veiksmo. Vadinasi, įvykius, kurie vyksta, reikia įvardinti, kas jie yra. Genocido apraiškų yra, tai yra politinė teisinė kategorija, politiškai lyderiai vis labiau tai įvardina genocidu. JAV prezidentas daro gerai, nes ilgą laiką amerikiečiai stengėsi nevartoti šitos sąvokos, bet tai pasikeitė šią savaitę. Dabar vienintelis lyderis iš pagrindinių yra Prancūzijos prezidentas, kuris kalba frazėmis“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas ne kartą paminėjo, kad ukrainiečiai ir rusai yra broliškos tautos, o tai įžeidė prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

„E. Macronas tokiomis kalbomis ir skambučiais į Maskvą vaidina Prancūzijos elektoratui, kad jis yra prezidentinis prezidentas – deda pastangas. Į tai, ką jis šneka, reikėtų žiūrėti atsargiai, nes jis tą dabar daro labiau dėl to, kad įtiktų savo elektoratui ir kad būtų perrinktas antrai kadencijai. Mes turim atsiminti, kad valstybių vidaus politika niekur nedingo net ir vykstant karui. Prancūzija yra proukrainietiška, bet nebūtinai prokariška ir čia Prancūzijos prezidentui reikia balansuoti“, – aiškino D. Šlekys.

Ne vienas Vakarų šalių atstovas pastaruoju metu vyko į Ukrainą. D. Šlekys tai vadina politiniu turizmu, tačiau pabrėžia ir tokių vizitų naudą.

Čia buvo pažeminta simbolinė politinė figūra, kuri kadaise buvo labai draugiška Rusijai, bet tai nėra kažkoks žmogus, kuris turi realią politinę galią Vokietijoje.

„Apylinkėse apšaudymai dar kartais vyksta, tai iš dalies truputėlį rizikuoji savo gyvybe. Nesėdi patogiai už 100 tūkst. kilometrų, o esi veiksme, atvyksti, pamatai savo akimis tuos nusikaltimus padarytus, atveži gal konkrečius pažadus ar net priemones Ukrainai toliau kovoti. Aš tikrai remiu tokius vizitus, bet jie turėtų būti daromi saikingiau negu dabar, nes dabar vyksta konkurencija, kas įmantriau, kas gausiau nuvyks į Kyjivą“, – sakė TSPMI docentas.

Dar neseniai Vokietijos prezidentui Frankui-Walteriui Steinmeieriui pasisiūlius atvykti į Kyjivą buvo gautas atsakymas, kad jis Kyjive nėra pageidaujamas. 

„Ukraina žaidžia gudrų žaidimą, nes Vokietijos prezidento pareigos yra labai simbolinės, tai čia buvo pažeminta simbolinė politinė figūra, kuri kadaise buvo labai draugiška Rusijai, bet tai nėra kažkoks žmogus, kuris turi realią politinę galią Vokietijoje. Ukrainiečiai pasirinko labai subtilų įkandimą, bet kartu žino, kad jie įkando ne kokiam nors labai įtakingam politikui“, – teigė D. Šlekys.

Rusija dar iki galo nepripažino, kad nuskendo jų kreiseris „Moskva“, tačiau skirtingų šalių krašto apsaugos ministrai patvirtina, kad laivas paskendęs. Anot D. Šlekio, galimai nuskendęs rusų laivas yra didelis moralinis laimėjimas Ukrainai.

„Tai yra rimtas smūgis. Tikimybė dėl rimto kovinio spaudimo iš jūros Odesai, juo labiau karių išsilaipinimą iš jūros į Odesą, labai sumažėja. Tai visgi yra Juodosios jūros laivyno flagmanas – vedantysis laivas. Dabar kiti laivai turės būti tolėliau nuo kranto, nes Ukraina akivaizdžiai demonstruoja pajėgumus naikinti laivus. Jeigu nori šaudyti iš jūros į sausumą, tau reikia būti tam tikru atstumu. Dabar laivai turės būti tolėliau, vadinasi, ir apšaudymo tempas bus kitoks. Jeigu laivas iš tiesų paskendo, tai tikrai bus smūgis Rusijai, nes reikės paaiškinti žmonėms laivo nuskendimą, o ukrainiečiams tai yra labai didelis moralinis pakilimas“, – sakė politikos apžvalgininkas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kurie analitikai sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi kokios nors pergalės prieš gegužės 9-ąją Maskvoje rengiamą Pergalės dienos paradą, per kurią minimas nacistinės Vokietijos sutriuškinimas 1945 metais. V. Putinas galimai planuoja tokį paradą ir Ukrainos teritorijoje.

Karo įgyvendinimas įgaus tam tikrą chaotiškumą, nes vadovybė keičiasi aukščiausiu lygmeniu, o tai niekados nėra gerai karo metu.

„Manau, kad Rusija turi pakankamai paradinių kareivių, kad jie pražygiuotų ir technikos kažkokios turi, kuri gali pravažiuoti. Propagandos mašina gali išpūsti net ir tokio mažo miesto kaip Khersono kontrolės pergalę, kurią galima minėti per paradą. Dėl karo pabaigos neskubėkime kalbėti, žiūrėkime, kad bus rytų fronte, nes ten yra kitoks reljefas, ten mažiau urbanistikos, daugiau atvirų erdvių. Istoriškai, ypač per Antrąjį pasaulinį karą, didžiuliai tankų mūšiai, nes tam tinka reljefas. Klausimas, ar Rusija bandys paimti tas kelias svarbias gyvenvietes, ar tiesiog jas apvažiuoti ir riedėti laukais link Dnepro. Tada klausimas, kaip Rusijos pusę nustebins ukrainiečiai. Kad jie gali karine prasme nustebinti, jau matėme mūšyje prie Kyjivo. Artimiausios kelios savaitės bus tikrai svarbios, nes žiūrėsime, ar galima pasiekti kažką kariško, ar vėl bus įklimpimas ir tada vėl teks grįžti prie derybų“, – kalbėjo D. Šlekys.

Neseniai pasirodė informacija apie Rusijos gynybos ministrą Sergėjų Šoigu, kuris galimai yra ištiktas infarkto. Jei ši informacija teisinga, karo kontekste tai gali reikšti organizacinį chaosą Rusijos kariuomenėje, nes  keičiasi vadovybė.

„Nuo 2012-ųjų S. Šoigu prižiūrėjo kariuomenės modernizaciją, vadovavo, kai buvo ir Krymo aneksija, ir Sirijos operacija. Jis buvo ministras, vadovas, o V. Putinas tikrai nedarė mikro vadybos, kad išsiaiškint, kaip funkcionuoja krašto apsaugos sistema. Bet kurio ministro pakeitimas ir naujo paskyrimas visą laiką įneša tam tikro organizacinio chaoso, o kai ministras buvo taip ilgai ir buvo toks beveik imperatoriškas ministras, turėjo priėjimą prie prezidento, tai bet kuris kitas, kuris jį keis, jam reikės laiko apšilti. Tai reiškia planavimas ir karo įgyvendinimas įgaus tam tikrą chaotiškumą, nes vadovybė keičiasi aukščiausiu lygmeniu, o tai niekados nėra gerai karo metu“, – teigė D. Šlekys.