Jos pristatymas įvyko po itin greitų derybų, kuriomis siekta suformuoti naują ministrų kabinetą ir užkirsti kelią, kad ir taip krizėje esanti valstybė neįklimptų į dar didesnį sąmyšį.

Ši vyriausybė, į kurios sudėtį įeina tiek naujų, tiek patyrusių Prancūzijos politikos veidų, yra antrasis ministro pirmininko Sebastieno Lecornu bandymas suburti komandą, kuri įveiktų jau kelis mėnesius šalyje tvyrančią aklavietę ir priimtų labai reikalingą taupymo biudžetą.

„Buvo paskirta misijos siekianti vyriausybė, kuri iki metų pabaigos pateiks Prancūzijai biudžetą“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė S. Lecornu.

Naujoji vyriausybė iki antradienio privalo pateikti 2026-ųjų biudžeto projektą, kad parlamentas turėtų 70 dienų jam svarstyti, kaip numatyta šalies konstitucijoje.

Tačiau manoma, kad naujoji vyriausybė vėl bus priversta kovoti už išlikimą po to, kai susiskaldęs parlamentas nuvertė du ankstesnius S. Lecornu pirmtakus, nesutarus dėl išlaidų mažinimo priemonių.

Be to, daugelis parlamento narių yra nepatenkinti pakartotiniu S. Lecornu paskyrimu.

Prezidento kanceliarijos paskelbtame kabineto sąraše matyti, kad užsienio reikalų ministro pareigas toliau eis Jeanas-Noelis Barrot.

Gynybos portfelį perėmė kadenciją baigianti darbo ministrė Catherine Vautrin.

Ekonomikos ministro pareigas eis Roland'as Lescure'as, laikomas prezidento šalininku.

Nauji veidai vyriausybėje

Prancūzija atsidūrė politinėje aklavietėje po to, kai pernai vasarą E. Macronas paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, tikėdamasis sustiprinti savo valdžią. Tačiau po rinkimų politinė įtampa šalyje dar labiau išaugo, nes daugiau vietų parlamente iškovojo kraštutiniai dešinieji.

39-erių S. Lecornu praėjusį pirmadienį atsistatydino praėjus vos 14 valandų po to, kai buvo pristatyta jo ministrų kabineto sudėtis ir buvo suplanuotas jo pirmasis vyriausybės posėdis.

Pirmą kartą jo suformuotas kabinetas sulaukė kritikos dėl to, kad jame nebuvo naujų veidų.

Vėlų penktadienio vakarą prezidentas S. Lecornu vėl paskyrė premjeru, sukeldamas oponentų nepasitenkinimą ir pažadus, jog ir ši vyriausybė bus nuversta.

Buvęs gynybos ministras ir E. Macrono šalininkas S. Lecornu praėjusią savaitę pareiškė, kad vyriausybėje turėtų būti technokratų, bet nė vieno, kuris turėtų ambicijų kandidatuoti į prezidentus 2027 metais.

Sekmadienį paskelbtame naujame kabinete Paryžiaus policijos viršininkas Laurent'as Nunezas perėmė Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareigas. Šiame poste jis keičia Bruno Retailleau, kurio dešiniųjų pažiūrų respublikonų partija pareiškė, kad nebus S. Lecornu naujos vyriausybės dalimi.

Buvusi Pasaulio gamtos fondo (WWF) direktorė Prancūzijoje Monique Barbut buvo paskirta vadovauti Aplinkos ministerijai.

Griežtosios linijos šalininkas Geraldas Darmaninas, kuris siekė įvesti padidinto saugumo kalėjimus, liko eiti teisingumo ministro pareigas.

Savo postą išsaugojo ir skandalingai pagarsėjusi kultūros ministrė Rachida Dati, kuri kitąmet stos prieš teismą dėl kaltinimų korupcija.

Didžiausia vidaus krizė

Tačiau prezidentas, šiuo metu susiduriantis su didžiausia vidaus krize nuo 2017-ųjų, kai pradėjo eiti pareigas, dar nesikreipė į visuomenę nuo pirmosios S. Lecornu vyriausybės žlugimo.

Pirmadienį E. Macronas turėtų vykti į Egiptą paremti Gazos Ruožo paliaubų susitarimo, kurio tarpininkės yra JAV. Manoma, kad ši kelionė gali atidėti biudžeto projekto pateikimą.

Šeštadienį premjeras pažadėjo bendradarbiauti su visais pagrindiniais politiniais judėjimais.

Tačiau jį spaudžia viso politinio spektro partijos, įskaitant kairiuosius socialistus, kurie grasina nuversti jo vyriausybę, jei jis neatsisakys 2023-iųjų pensijų reformos. Šia reforma pensinis amžius buvo padidintas nuo 62 iki 64 metų.

Dešinieji respublikonai, kadaise buvę svarbiausi politiniai sąjungininkai, savaitgalį pareiškė, kad bendradarbiaus tik rengdami atskirus įstatymų projektus.

Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) pažadėjo atmesti bet kokią naują S. Lecornu vyriausybę.