Vienas Rusijos diplomatijos veteranas, dirbęs šalies atstovybėje prie Jungtinių Tautų būstinės Ženevoje, paskelbė atsistatydinantis ir išsiuntė laišką kolegoms iš kitų šalių, kuriuo pasmerkė prezidento Vladimiro Putino „agresyvų karą“ Ukrainoje.

Laiške, išsiųstame pirmadienį ryte, 41 metų Borisas Bondarevas patvirtino atsistatydinantis. Kiek anksčiau vienas diplomatinis pareigūnas perdavė naujienų agentūrai AP B. Bondarevo pareiškimą anglų kalba.

„Per 20 savo diplomatinės karjeros metų mažiau įvairių mūsų užsienio politikos pokyčių, bet dar niekada man nebuvo taip gėda dėl savo šalies, kaip šių metų vasario 24-ąją“, – rašo diplomatas, turėdamas galvoje Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios datą.

B. Bondarevas iki šiol ėjo diplomatinio patarėjo, atsakingo už Rusijos vaidmenį Ženevos nusiginklavimo konferencijoje, pareigas. Anksčiau jis užėmė postus įvairiose šalyse, įskaitant Kambodžą ir Mongoliją.

Diplomatas patvirtino atsistatydinantis laiške, adresuotame Rusijos ambasadoriui prie JT Ženevoje Genadijui Gatilovui.

Misijos atstovas kol kas neatsakė į AP prašymus pakomentuoti padėtį.

B. Bondarevo pareiškimas yra retas arba galbūt ir precedento neturintis atvejis, kai Rusijos diplomatinio korpuso pareigūnas viešai išreiškė nepasitenkinimą dėl savo šalies karo Ukrainoje. V. Putino vyriausybė stengėsi nuslopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas ir oficialios linijos neatitinkančius šio konflikto, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, o ne karu, vertinimus.

„Tai, ką dabar daro mano vyriausybė, yra netoleruotina, – AP sakė B. Bondarevas. – Kaip civilis tarnautojas turiu prisiimti dalį atsakomybės, bet nenoriu to daryti.“

B. Bondarevas sakė kol kas nesulaukęs jokio Rusijos pareigūnų reakcijos, bet pridūrė: „Ar esu susirūpinęs dėl galimos reakcijos iš Maskvos? Turiu būti dėl to susirūpinęs.“

Paklaustas, ar jo bendradarbiai irgi panašiai jaučiasi, diplomatas pridūrė: „Ne visi Rusijos diplomatai yra karo kurstytojai. Jie mąsto blaiviai, bet privalo tylėti.“

B. Bondarevas sakė, kad jo žingsnis gali tapti pavyzdžiu kitiems.

„Jeigu man bus iškelta byla, tuomet kiti žmonės, kurie norėtų pasekti šiuo pavyzdžiu, to nedarys“, – pripažino jis.

Savo pranešime anglų kalba, kurį jis sakė išsiuntęs elektroniniu paštu maždaug 40-iai diplomatų ir kitų pareigūnų, B. Bondarevas rašo, kad pradėjusieji karą „tenori viena – amžinai išlikti valdžioje, gyventi pompastiškuose neskoninguose rūmuose, plaukioti jachtomis, pagal tonažą ir kainą prilygstančiomis visam Rusijos kariniam laivynui, mėgautis neribota valdžia ir visišku nebaudžiamumu“.

Jis taip pat piktinosi Rusijos užsienio reikalų ministerijos „melu ir neprofesionalumu“ ir konkrečiai nusitaikė į užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Pastarasis, anot B. Bondarevo, per „18 metų nusirito nuo profesionalaus ir išsilavinusio intelektualo... iki žmogaus, nuolat skelbiančio prieštaringus pareiškimus ir grasinančio pasauliui (tai yra ir Rusijai) branduoliniais ginklais“.

„Šiandien Užsienio reikalų ministerijai svarbu ne diplomatija. Svarbu karo kurstymas, melas ir neapykanta“, – rašo diplomatas.

B. Bondarevas sakė AP neplanuojantis išvykti iš Ženevos.

Teisių gynimo grupės „U.N. Watch' vykdomasis direktorius Hilleris Neueris (Hilaris Nojeris) susiklosčiusią padėtį apibūdino lakoniškai: „Borisas Bondarevas yra didvyris.“

„Bondarevas turėtų būti šią savaitę pakviestas pasisakyti Davose, – pridūrė jis. – JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga turėtų parodyti pavyzdį laisvajam pasauliui, sukurdamos programą, kuri skatintų daugiau Rusijos diplomatų pasielgti taip pat ir pereiti į kitą pusę, teikdama apsaugą, finansinį saugumą ir diplomatų bei jų šeimų perkėlimą.“