Iki šiol nedideles valstybes ignoruoti linkęs Paryžius tiesia ranką Vidurio ir Rytų Europos šalims

Į krizę išgyvenančios ES pirmininkės postą Prancūzija antradienį įžengė kupina ambicijų, kurioms įgyvendinti reikia ne tik pačios pastangų, bet ir kitų šalių paramos. Arogantiškus Paryžiaus raginimus, kad Vidurio ir Rytų Europa prikąstų liežuvį, keičia konstruktyvaus bendradarbiavimo paieškos. Lietuvai Prancūzija pasiūlė strateginę partnerystę. Be to, viena galingiausių Europos valstybių užsiminė remsianti Vilniaus iniciatyvas Rytuose.

Paryžius keičia prioritetus

Vadovauti ES Prancūzija ėmėsi daug iššūkių žadančiu laikotarpiu. Ant Paryžiaus pečių guls užduotis spręsti ES reformos krizę, kurią sukėlė Airija, atmetusi Lisabonos sutartį. Taip pat bloko pirmininkė turės prisiimti atsakomybę už derybas su Rusija dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy supranta, kad Europos valstybių šeima išgyvena ne pačius geriausius laikus. „ES buvo įsteigta siekiant ginti taiką, ir tai šiandien vyksta. Blokas taip pat buvo sukurtas tam, kad valstybės klestėtų – tai irgi pasitvirtino. ES pateisino ir kitus lūkesčius – demokratijos triumfą. O ko dabar piliečiai laukia iš Europos? Kad apgintų juos nuo globalizacijos keliamų pavojų. Ir tai kol kas nepasitvirtino“, – sakė prezidentas.
Anksčiau mėgdavusi tildyti kitas valstybes Prancūzija suvokė, kad kova su pasaulinio masto iššūkiais reikalauja bendrų pastangų. Todėl Paryžius gerina santykius su JAV, grįžta į NATO karinę struktūrą ir bando atsigręžti į tuos regionus, kuriuos anksčiau ignoravo.
Prancūzija jau pasirašė deklaraciją su Lenkija dėl strateginės partnerystės. Be to, N.Sarkozy parėmė Lenkijos ir Švedijos Rytų politikos iniciatyvą. Šis projektas numato steigti sustiprintą ES bendradarbiavimo forumą su Ukraina, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanu ir Armėnija. Forumas turėtų paskatinti minėtas šalis suartėti su ES.

Suartino bendri interesai

Prancūzijos akiratyje atsidūrė ir Lietuva. Prezidentas N.Sarkozy dar pernai pasiūlė Lietuvai sudaryti strateginės partnerystės sutartį. Ji gali būti pasirašyta jau šį rudenį, kai Prezidentas Valdas Adamkus lankysis Paryžiuje.
Glaudinti ryšius su maža Baltijos valstybe Prancūzija suskato aktyviai ieškodama sąjungininkų regionuose, kuriuos anksčiau laikė nereikšmingais. Ji suprato, kad paprastai nutildyti ES naujokių nepavyks ir kad jų balsas yra svarbus formuojant bendrą bloko politiką.
Kita vertus, Paryžiui tenka ieškotis paramos ambicingiems projektams, kuriuos jis ketina įgyvendinti pirmininkaudamas ES. Prancūzų puoselėjama Viduržemio jūros sąjungos idėja kol kas nesulaukė visuotinio palaikymo.
Vis dėlto glaudesnius dviejų šalių ryšius lemia ne tik būtinybė ieškoti paramos. „Lietuva su Prancūzija turi bendrų interesų, – dienraščiui aiškino Prancūzijos tarptautinių santykių instituto ekspertas Krzysztofas Solochas. – Vienas svarbiausių yra energetikos klausimas. Tiek Vilnius, tiek Paryžius suinteresuoti kurti bendrą Europos energetikos politiką. Sunkumai, su kuriais susidūrė Lietuva, aiškiai parodo, kad tai būtina. Antra, abi valstybės labai priklauso nuo branduolinės energetikos, ir Paryžius norėtų investuoti į Lietuvos rinką.“
Politologai teigia, kad Prancūzijos dėmesio Lietuva sulaukė ir dėl savo aktyvios užsienio politikos remiant Ukrainos ir Gruzijos siekius integruotis į Vakarus.

Turės ir materialinės naudos

Strateginė partnerystė su viena didžiausių ES šalių nedidelės Baltijos valstybės balsą padarytų svaresnį.
„Lietuva, siekdama įgyvendinti savo interesus per ES institucijas, turi plėsti draugų ratą. Šiuo atveju jai bus naudinga didžiulė prancūzų įtaka ir patirtis ES koridoriuose, – dienraščiui aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliūnas. – Be to, prancūzų susidomėjimas naujos Lietuvos atominės elektrinės projektu gali peraugti ir į „materialų bendradarbiavimą“.
Pasak eksperto, Lietuva savo ruožtu galėtų padėti Prancūzijai geriau suprasti ir įsitraukti į kai kurias problemines sritis – Baltarusijos, Padnestrės, Ukrainos ir Gruzijos reikalus.

Tik graži formuluotė

Vis dėlto politologai perspėja, kad Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės susitarimo pervertinti nederėtų.
Kaip dienraščiui aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Gediminas Vitkus, strateginė partnerystė yra skambi iš verslo pasaulio į politiką atkeliavusi sąvoka. Versle ji reiškia, kad įmonės sudaro partnerystės susitarimą, kuris padeda kiekvienai jų pasiekti geresnių rezultatų. Bet politikoje ši sąvoka gali būti interpretuojama įvairiai – pradedant nuo realios ir baigiant imituojama partneryste.
ES saugumo studijų instituto ekspertas Marcinas Zaborowskis į Vilniaus ir Paryžiaus strateginį bendradarbiavimą taip pat žiūri skeptiškai.
„Terminas „strateginiai part-neriai“ yra klaidinantis. Tai tiesiog graži diplomatinė formulė, kuria siekiama padaryti tam tikras valstybes laimingas, – dienraščiui tvirtino jis. – Nemanau, kad Lietuva galėtų būti Prancūzijos strateginė partnerė tikrąja šio žodžio prasme. Vien dėl to, kad šių dviejų valstybių dydžiai yra nepalyginami.“
Eksperto nuomone, vienintelė tikroji Prancūzijos strateginė partnerė Europoje yra Vokietija, bet netgi šiųdviejų valstybių santykiai pastaruoju metu nėra itin geri.