Jis kalbėjo po Paryžiuje įvykusio Europos penkių svarbių gynybos galių susitikimo.
Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos gynybos ministrai po trečiadienio derybų kalbėjosi su žurnalistais.
Ministrai pripažino iššūkius dėl naujosios JAV administracijos, siekiančios tiesioginių derybų su Rusija dėl jos invazijos sukelto karo Ukrainoje užbaigimo, bet tvirtino, kad Europa yra pasirengusi būti savarankiška.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas susitikime dalyvavo vaizdo ryšiu.
„Ryškėja labai platus konsensusas (...), kad pirmoji iš saugumo garantijų Ukrainai, akivaizdu, yra pati ukrainiečių kariuomenė“, – reporteriams sakė S. Lecornu, atmesdamas bet kokią Ukrainos „demilitarizaciją“ po karo.
„Iškyla žodis „demilitarizacija“, bet tai ne šis atvejis. Priešingai, reali ilgalaikio saugumo garantija bus tie pajėgumai, kuriuos galėsime suteikti ukrainiečių kariuomenei“, – tvirtino S. Lecornu.
Pasak jo, šiuo etapu maždaug 15 šalių rodo suinteresuotumą tęsti procesą dėl siūlomų galimybių tam tikrai saugumo architektūrai, turint galvoje ilgalaikes paliaubas Ukrainoje.
Prancūzų gynybos ministras įspėjo nesitikėti, kad Ukrainos saugumas po karo galėtų būti užtikrinamas tik europiečių kariais, ir pakartojo, kad šiuo metu šis klausimas nespręstinas.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas taip pat sveikino „tikrą vienybę žemyne“, kalbėdamas apie Rusijos keliamą grėsmę.
Jo nuomone, reikalas susijęs su tuo, kaip išlaikyti Rusiją per kuo didesnį atstumą nuo visų mūsų valstybių, o „kad tai pasiektume, privalome padėti Ukrainai“.
„Vėl apsiginkluoti“
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) sakė, kad nepaisant sparčių permainų dabartinė situacija galėtų pasitarnauti Europai.
„Esu įsitikinęs, kad jei veiksime dabar, jei pasirinksime saugumą Europoje (...), sustiprėsime“, – pridūrė jis.
Britų gynybos sekretorius Johnas Healey tvirtino, jog Jungtinė Karalystė (JK) ir jos sąjungininkės žino, kad privalome didinti pastangas ir vėl apsiginkluoti.
„Norime suburti koaliciją, – sakė jis. – Spartiname šį darbą. Artimiausiomis savaitėmis pamatysite, kaip sąjungininkai europiečiai labiau susiburia.“
Jis taip pat kalbėjo apie „lemiamas dienas siekiant taikos Ukrainoje“, bet pabrėžė, kad po antradienį pasiekto Ukrainos ir JAV susitarimo Rusija turi parodyti rimtą nusiteikimą.
Turėdamas galvoje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jis pridūrė: „Jūs sakėt, kad norit derybų. Įrodykit. Sutikit su ugnies nutraukimu, pradėkit derybas ir užbaikit karą. Nesuklyskite: dabar spaudimas daromas Putinui.“
Ukraina antradienį per dvišalį susitikimą Saudo Arabijoje pritarė JAV pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų su Rusija, o Jungtinės Valstijos savo ruožtu sutiko panaikinti karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija apribojimus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Europos ir NATO kariuomenių vadus parengti planą, pagal kurį būtų „apibrėžtos patikimos saugumo garantijos“ Ukrainai paliaubų atveju, pranešė Eliziejaus rūmai.
